logo

Visuomenės informavimo etikos asociacija
Vilniaus g. 35, Vilnius (juridinis adresas),
J.Basanavičiaus g. 4B, Vilnius (buveinė),
Tel. (5) 2 608 288
Kodas: 303601856
Sąskaita: LT47 7300 0101 4220 6060, AB Swedbankas

 

facebook1      

baneris

28/11/2018 - 11:12

Nepriklausymas Visuomenės informavimo etikos asociacijai neatleidžia nuo pareigos laikytis etikos normų bei Kodekso nuostatų

Ištrauka iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-1651-629/2018

 

18. Visuomenės informavimo etikos asociacija yra viena iš viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos reglamentavimo ir savitvarkos institucijų, savo veikloje siekianti užtikrinti Kodekso nuostatų laikymąsi, visuomenės informavimo etikos principų puoselėjimą visuomenės informavimo veikloje ir ugdyti visuomenės sąmoningumą vertinant visuomenės informavimo procesus bei naudojantis viešąja informacija (Visuomenės informavimo įstatymo 46 str. 1 d.). Visuomenės informavimo etikos komisija šiuo atveju yra kolegialus Asociacijos sprendimus pagal nustatytą kompetenciją priimantis organas. Komisijos kompetencija apima šias funkcijas: 1) rūpinasi viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų profesinės etikos ugdymu; 2) nagrinėja profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai informuodami visuomenę; 3) nagrinėja asmenų skundus dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos, galbūt pažeidus Kodekso nuostatas, taip pat nagrinėja viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų tarpusavio ginčus dėl Kodekso pažeidimų; 4) bendradarbiaudama su valstybės įstaigomis ir institucijomis užtikrina visuomenės raštingumo naudojantis visuomenės informavimo priemonėmis plėtrą, informacijos kritinio vertinimo ir analizės principų sklaidą; 5) organizuoja renginius visuomenės informavimo srities profesinės etikos klausimais, dalyvauja įgyvendinant valstybės institucijų strateginio planavimo programas, veiklos planus. Į Komisiją gali kreiptis visi suinteresuoti asmenys (Visuomenės informavimo įstatymo 461 str. 1, 3, 4 d.).

 

19. Aptartų Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų analizė leidžia teigti, kad visuomenės informavimo principų, tarp jų ir etikos normų bei Kodekso nuostatų, laikymasis yra kiekvieno viešosios informacijos rengėjo, skleidėjo, žurnalisto ar leidėjo pareiga, nepriklausomai nuo to, dalyvauja jis Asociacijos veikloje ar ne, yra jos narys ar juo nėra. Šios pareigos vykdymą prižiūri ir kontroliuoja Asociacija bei jos kolegialus organas – Komisija, kuri būtent ir nagrinėja profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė bet kurie viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai informuodami visuomenę, taip pat nepriklausomai nuo to, dalyvauja jie Asociacijos veikloje ar ne, yra jos nariai ar jais nėra. Tai, kad pareiškėjas šiuo atveju nėra Asociacijos narys, neatleidžia jo nuo minėtos pareigos laikytis, be kita ko, etikos normų bei Kodekso nuostatų, ir nepaneigia Komisijos kompetencijos nagrinėti profesinės etikos pažeidimus, kuriuos jis galbūt padarė informuodamas visuomenę, ar asmenų skundus dėl jo veiklos, galbūt pažeidus Kodekso nuostatas.

 

20. Šiuo atveju minėtas teisinis reguliavimas ypatingas tik tuo, jog Komisija pagal nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojusius Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimus (2014 m. lapkričio 25 d. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 3, 31, 41, 43, 46, 49, 50 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 461 straipsniu įstatymas Nr. XII-1357) tapo nebe savarankiška viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų savitvarkos institucija, tačiau kolegialiu naujos viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų savitvarkos institucijos – Asociacijos, organu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2016 m. gegužės 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-531-261/2016 pažymėjo, kad 2014 m. lapkričio 25 d. redakcijos Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. XII-1357 Visuomenės informavimo etikos asociacijos Visuomenės informavimo etikos komisijai priskirta skundų (dėl profesinės etikos pažeidimų, kuriuos padarė žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ar jų dalyvių paskirti atsakingi asmenys informuodami visuomenę) nagrinėjimo funkcija iš esmės liko analogiška funkcijai, kurią atliko buvusi Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija pagal Visuomenės informavimo įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2015 m. sausio 1 d.) 46 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Todėl Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos, kuri pagal įstatymų leidėjo valią nutraukė veiklą, teises ir pareigas materialiąja prasme perėmė Visuomenės informavimo etikos asociacijos Visuomenės informavimo etikos komisija. Analogiškos pozicijos laikytasi ir kitose bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-320-146/2016, 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-711-624/2016, 2017 m. vasario 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-23-602/2017).

 

21. Vadovaujantis tuo, ankstesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo pripažįstama, kad, sistemiškai vertinant Visuomenės informavimo įstatymo 46 straipsnio 1, 7 ir 8 dalies nuostatas, darytina išvada, jog Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija turi valdingus įgalinimus ir viešosios informacijos skleidėjų, ir viešosios informacijos rengėjų atžvilgiu, t. y. įstatymu jai pavesta vykdyti viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų savitvarkos funkcijas (46 str. 1 d.), be to, šių subjektų atžvilgiu ji turi teisę priimti konkrečias teisines pasekmes turinčius administracinius sprendimus dėl profesinės etikos ar kitų pažeidimų (46 str. 7 ir 8 d.). Todėl būtent Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos kompetencijai priklauso nagrinėti klausimą, ar viešosios informacijos skleidėjai (platintojai) (ne tik rengėjai), be kita ko, padarė profesinės etikos pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1467/2012).

 

22. Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog pareiškėjo argumentai, kad dėl to, jog jis nėra Visuomenės informavimo etikos asociacijos narys, Komisija šiuo atveju apskritai neturėjo kompetencijos priimti skundžiamą sprendimą, yra nepagrįsti ir atmestini. Tai, kad pareiškėjas nėra Asociacijos narys, nereiškia, kad jis gali nesilaikyti profesinės etikos normų bei Kodekso nuostatų ir būti nekontroliuojamas dėl to. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismui nekilo pareiga nagrinėti Asociacijos steigimo dokumentų, įstatų dėl valdymo organų kompetencijos, kadangi byloje nebuvo kilęs ginčas dėl Asociacijos veiklos ar kompetencijos, jos sudarymo principų, juo labiau, kad, kaip nurodo pareiškėjas, jis netgi nėra šios Asociacijos narys.