logo

Visuomenės informavimo etikos asociacija
Vilniaus g. 35, Vilnius (juridinis adresas),
J.Basanavičiaus g. 4B, Vilnius (buveinė),
Tel. (5) 2 608 288
Kodas: 303601856
Sąskaita: LT47 7300 0101 4220 6060, AB Swedbankas

 

facebook1      

baneris2

Super User

Super User

Ketvirtadienis, 29 kovo 2018 14:09

Darbą pradėjo naujos kadencijos komisija

Kovo 28 dieną įvyko pirmasis naujai deleguotos Visuomenės informavimo etikos komisijos posėdis. Organizacijos, deleguojančios narius į Komisiją, įvertino savo atstovų darbą labai gerai – visi buvę nariai iš naujo paskirti į Komisiją.

Pirmajame posėdyje buvo renkamas Komisijos pirmininkas ir jo pavaduotojas. Prieš kelias savaites Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo tarybos pirmininke tapusi Vaiva Žukienė atsisakė kelti savo kandidatūrą į pirmininkus. Naujuoju Komisijos pirmininku trejų metų kadencijai vienbalsiai išrinktas Viktoras Trofimišinas (nuotraukoje). Pirmininko pavaduotoja tapo Vaiva Žukienė.

Viktoras TrofimišinasViktoras Trofimišinas

 

Penktadienis, 23 kovo 2018 11:56

2017 m. veiklos ataskaita

Visuomenės informavimo etikos asociacijos 2017 m. pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaita

 

Planuojamos įmokos 101000,00
Planuojamos Išlaidos 100465,00
1. Darbuotojų darbo užmokestis ir su juo susijusios išlaidos 36500,00
1.1. Darbo užmokestis 27800,00
1.2. SODRA ir GF 8700,00
2. Išmokos komisijos nariams 44565,00
2.1. Išmokos komisijos nariams 36340,00
2.2. SODRA 8225,00
3. Administracinės sąnaudos 19400,00
3.1. Patalpų nuomos ir kitos administracinės išlaidos 5800,00
3.2. Ryšio sąnaudos 350,00
3.3. Kuro sąnaudos 400,00
3.4. Teisinės išlaidos 5500,00
3.5. Pašto išaidos 50,00
3.6. Buhalterinių paslaugų sąnaudos 3000,00
3.7. Ilgalaikio, trumpalaikio turto įsigijimo išlaidos 1000,00
3.8. Kanceliarinės prekės 300,00
3.9. Seminarai, konferencijos 1000,00
3.10. Kitos nenumatytos išlaidos

2000,00 

 

Gautos įmokos 101.843,21 €
Patirtos išlaidos 92.516,72 €
1. Darbuotojų darbo užmokestis ir su juo susijusios išlaidos 36.210,83 €
1.1. Darbo užmokestis 27.603,93 €
1.2. SODRA ir GF 8.606,90 €
2. Išmokos komisijos nariams 43.802,16 €
2.1. Išmokos komisijos nariams 35.718,00 €
2.2. SODRA 8.084,16 €
3. Administracinės sąnaudos 12.503,73 €
3.1. Patalpų nuomos ir kitos administracinės išlaidos 5.462,38 €
3.2. Ryšio sąnaudos 318,07 €
3.3. Kuro sąnaudos 0,00 €
3.4. Teisinės išlaidos 2.040,91 €
3.5. Pašto išaidos 3,35 €
3.6. Buhalterinių paslaugų sąnaudos 3.000,00 €
3.7. Ilgalaikio, trumpalaikio turto įsigijimo išlaidos 980,02 €
3.8. Kanceliarinės prekės 88,57 €
3.9. Seminarai, konferencijos 0,00 €
3.10. Kitos nenumatytos išlaidos 610,43 €

 

Visuomenės informavimo etikos komisijos 2017 metų veiklos ataskaita

 

Visuomenės informavimo etikos komisija – kolegialus Visuomenės informavimo etikos asociacijos (toliau – Asociacija) organas. Komisiją sudaro Asociacijos narių deleguoti asmenys. Ataskaitiniais metais Komisijoje dirbo septyni įvairioms viešosios informacijos rengėjų bei skleidėjų organizacijoms atstovaujantys nariai.

Komisijos funkcijos apibrėžtos Visuomenės informavimo įstatymo 461 str. 3 d. Į Komisijos funkcijas įeina: rūpintis viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų profesinės etikos ugdymu; nagrinėti profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai informuodami visuomenę; nagrinėti asmenų skundus dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos, galimai pažeidus Visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau – Kodeksas) nuostatas; nagrinėti viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų tarpusavio ginčus dėl Kodekso pažeidimų; bendradarbiauti su valstybės įstaigomis ir institucijomis užtikrinant visuomenės raštingumo naudojantis visuomenės informavimo priemonėmis plėtrą, informacijos kritinio vertinimo ir analizės principų sklaidą; organizuoti renginius visuomenės informavimo srities profesinės etikos klausimais, dalyvauti įgyvendinant valstybės institucijų strateginio planavimo programas, veiklos planus.

Komisija savo veikloje vadovaujasi Konstitucija, Visuomenės informavimo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais teisės aktais, taip pat Kodeksu, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos“ (Visuomenės informavimo įstatymo 461 str. 5 d.).

Komisija dirba pagal pačios patvirtintą darbo reglamentą. Pagrindinė Komisijos veiklos forma yra posėdžiai.

Komisijos raštvedybą, techninius-organizacinius reikalus, veiklai būtinas sąlygas užtikrina ir darbui reikalingas priemones parūpina Asociacijos direktorius.

 

Veiklos statistika

Etikos pažeidimai

 

Per ataskaitinį laikotarpį Komisija surengė 28 posėdžius, kurių metu išnagrinėjo skundus dėl 206 publikacijų ir dėl galimai netinkamų žurnalistų (viešosios informacijos rengėjų) veiksmų (36 atvejai) bei priėmė 54 sprendimus, kuriais pripažino žurnalistų ir (ar) viešosios informacijos rengėjų padarytus Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksų pažeidimus - pripažinti 94 pažeidimai.

Iš visų Komisijos nustatytų Kodekso pažeidimų daugiausia buvo nusižengta šiems straipsniams:

20 straipsnis, įpareigojantis neigiamai kritikuojamam asmeniui visada suteikti galimybę paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją (21 atvejis, arba 22,34 proc. visų pažeidimų);

6 straipsnis, reikalaujantis kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis ne mažiau kaip dviem šaltiniais, o nesant galimybės patikrinti skelbiamos informacijos tikrumą ir šaltinius – skelbiamoje informacijoje nurodyti, kad jinėra patikrinta (12 atvejų, arba 12,76 proc. visų pažeidimų);

8 straipsnis, įpareigojantis įsitikinti, kad skelbiamos antraštės, anonsinė medžiaga, nuotraukos, grafika, garso ar vaizdo įrašai ir citatos neiškreipia kūrinio ir neklaidina informacijos vartotojo (12 atvejų, arba 12,76 proc. visų pažeidimų);

23 straipsnis, apibrėžiantis žurnalisto veiklos ypatumus – žurnalisto profesinė veikla nesuderinama su darbu valstybės ir vietos valdžios institucijose, dalyvavimu politinių partijų veikloje (12 atvejų, arba 12,76 proc. pažeidimų).

5 straipsnis, reikalaujantis, kad žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai pateiktų ne mažiau kaip dviejų skirtingų, tarpusavyje nesusijusių asmenų nuomones, kai informacija yra prieštaringa, neaiški arba susijusi su konfliktiniais klausimais (10 atvejų, arba 10,63 proc. pažeidimų);

3 straipsnis, nustatantis, kad turi būti skelbiamos tikslios, teisingos žinios bei įvairios nuomonės, o perteikiant įvairias nuomones, negalima skleisti nuomonių, kurios pažeistų teisę bei etiką (5 atvejai, arba 5,31 proc. pažeidimų).

Išaugo skundų dėl netinkamo viešosios informacijos rengėjo elgesio. Kaip ir ankstesniais metais, dažniausiai skundžiamasi dėl televizijos žurnalistų veiksmų renkant informaciją. Atkreiptinas dėmesys, kad televizijos (ar prodiuserių kompanijos), siekdamos išvengti nereikalingų konfliktų su privačiais asmenimis, dažnai tokios ,,su triukšmu“ surinktos medžiagos neparodo eteryje, bet tam tikrų klausimų apie žurnalistų elgesį renkant informaciją kyla.

Atskirą grupę sudaro žurnalistų profesinės ir visuomeninės veiklos konfliktas. Dažniausiai tokius atvejus pastebi pati Komisija, bet reaguoja ir auditorija, ypač regionuose. Komisija šiuo klausimu turi aiškią ir nedviprasmišką poziciją, kad žurnalisto ir politiko ar valstybės tarnautojo veikla yra nesuderinama ir prieštarauja Kodeksui. Ataskaitiniu laikotarpiu Komisija pažeidus Kodeksą pripažino 12 žurnalistų.

Vis dažniau skundžiama žurnalistų ir viešosios informacijos rengėjų veikla socialiniuose tinkluose. Viena vertus, socialiniai tinklai suteikia didesnes galimybes reklamuoti visuomenės informavimo priemones, savo ir kolegų kūrybą, diskutuoti su savo skaitytojais, žiūrovais ar klausytojais, suteikti daugiau informacijos, kuri galbūt nepateko į publikaciją; kita vertus, žurnalistai ar viešosios informacijos rengėjai kartais neįvertina, kad socialiniai tinklai yra viešoji erdvė, o ne tarpuvartė - nei socialiniuose tinkluose, nei asmeniniuose tinklaraščiuose nenorminės leksikos, įžeidinėjimų ar kitų nepriimtinų nuomonės raiškos būdų negali būti; jeigu vis dėlto pasitaiko – jie yra vertinami pagal Kodekso nuostatas.  

 

 Diagrama 1Diagrama 1

 

2017 metais Komisija svarstė klausimą dėl dienraščio ,,Lietuvos rytas“ redakcijos priskyrimo profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai. Pagal Komisijos darbo reglamento 47 straipsnį, jeigu per vienerius metus, pradedant skaičiuoti nuo pirmojo visuomenės informavimo priemonėje paskelbto kūrinio pripažinimo pažeidus Etikos kodekso nuostatas, ta pati visuomenės informavimo priemonė arba tas pats viešosios informacijos rengėjas pripažįstamas Komisijos pažeidusiu visuomenės informavimo etiką ne mažiau kaip 5 kartus, Komisija, remdamasi Kodekso jai suteikta teise, svarsto klausimą dėl rengėjo ir (ar) skleidėjo priskyrimo profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai. Atsižvelgta į tai, kad iš šešių Kodekso nuostatas pažeidusių publikacijų dvi jau buvo svarstytos Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijoje (toliau – LŽLEK) bei pripažintos pažeidusios Kodekso nuostatas. UAB ,,Lietuvos rytas“ apskundus LŽLEK sprendimus, teismas nusprendė, kad anuomet svarstymo metu buvo padaryti kai kurie procedūriniai pažeidimai ir pavedė Komisijai šias publikacijas svarstyti iš naujo.

Komisija, vykdydama teismo nurodymą, persvarstė publikacijas ir, kaip ir anksčiau dirbusi LŽLEK, pripažino abiejose publikacijose esant Etikos kodekso straipsnių pažeidimų. Vis dėlto Komisija nusprendė, kad dar kartą bausti už tuos pačius kūrinius, dėl kurių LŽLEK buvo priskyręs dienraštį ,,Lietuvos rytas“ profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai, nebūtų teisinga ir nepriskyrė ,,Lietuvos ryto“ profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai.

2017 metais Komisija negavo nė vieno skundo dėl radijo žurnalistų veiklos.

Dalį gautų skundų Komisija persiuntė pagal kompetenciją kitoms institucijoms (12); dalies publikacijų Komisija nenagrinėjo – dėl senaties termino, dėl to, kad publikacija(os) buvo kartą nagrinėtos, o skunde nebuvo naujų motyvų ir pan. (11).

Komisija priėmė 49 individualius kreipimusis, atkreipdama viešosios informacijos rengėjų dėmesį į tam tikrus publikacijų atitikimo profesiniams etikos standartams aspektus bei du atvirus laiškus.

 

Skundų struktūra pagal priemones

 

Daugiausia skundų 2017 m. gauta dėl interneto žurnalistų darbo – 98 publikacijos, arba 47,57 proc. svarstytų publikacijų (2016 metais – 22,3 proc.). Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad nemažai skundžiamų interneto publikacijų, ypač regionuose, yra publikuojamos laikraščiuose ir nepakeistos skelbiamos internete – skaitytojai paprastai skundžia tą priemonę, kurioje perskaitė straipsnį, dažniausiai internete. Kita vertus, su retom išimtim, tiek laikraščio, tiek interneto portalo redakcija yra viena, tad redakcinė atsakomybė vienodai tenka tiek spaudoje, tiek internete paskelbtai publikacijai. Nors internete paskelbtos informacijos sklaida ir pasiekiamumas nėra apriboti konkrečios teritorijos, teisybės dėlei turbūt būtų tikslinga išskirti regiono žiniasklaidos internetines svetaines.

Televizijos kūriniai sudarė 13,59 proc. (2016 m. – 26,78 proc.), spaudos – 27,66 proc. (2016 m. – 43,75 proc.) visų skundžiamų kūrinių. Palyginti su 2016 m., skundžiamų televizijos kūrinių gerokai sumažėjo, bet pastebimai išaugo skundų dėl interneto publikacijų. Atkreiptinas dėmesys, kad vien ,,Laisvo laikraščio“ buvo apskųstos 22 internetinės publikacijos – tai sudaro daugiau nei penktadalį visų interneto publikacijų.

 

Diagrama 2Diagrama 2

 

Individualus kreipimasis – svarbus profesinės etikos ugdymo įrankis

 

Per ataskaitinį laikotarpį Komisija parengė 49 individualius kreipimusis įvairioms visuomenės informavimo priemonėms (kai kurioms – po kelis kartus):

Daugiausia individualių kreipimųsi išsiųsta interneto portalams – 21 (42,85 proc.) Nedaug atsilieka spauda – 18 (36,73 proc.). Atkreiptinas dėmesys, kad iš šių 18 kreipimųsi absoliuti dauguma – 15 - buvo adresuota regioninei ir vietinei spaudai. 8 individualūs kreipimaisi buvo skirti televizijos transliuotojams (16,32 proc.) ir 2 – žurnalistams (0,04 proc.).

 

Diagrama 3Diagrama 3

 

Viena pagrindinių individualių kreipimųsi temų, kaip ir anksčiau, lieka tikslumo stoka žurnalistų kūriniuose, ypač kalbant apie publikacijas, kuriose nagrinėjamos konfliktiškos, daug atgarsio sulaukiančios temos apie korupciją, viešųjų lėšų švaistymą ir kitas visuomenei svarbias temas. Nors pripažįstama, kad negalima reikalauti iš žurnalisto absoliutaus tikslumo, vis dėlto žurnalistas turėtų patikrinti bent jau viešai internete prieinamą informaciją ir nesudaryti galimybių suabejoti atliktu darbu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad neretai redakcijos, pataisiusios internete publikuojame tekste informaciją, pamiršta apie tai pranešti, nors Kodekso 17 straipsnis vienareikšmiškai įpareigoja nurodyti, kad kūrinio turinys buvo pakeistas ir/ar papildytas.

Dalis kreipimųsi skirti perspėti viešosios informacijos rengėjus, kad kritikuojant tam tikrus reiškinius kritika neturi būti įžeidi ar juolab nukreipta į asmenį ar tam tikras visuomenės grupes. Tas pats pasakytina ir apie tuos atvejus, kai viešosios informacijos rengėjai dangstosi žanro (infošou, feljetonas ir pan.) ypatumais – ne vieno žanro stilius neleidžia šaipytis iš žmogaus, vartoti nenorminę leksiką, nepaisyti kalbos kultūros reikalavimų. Komisija ne kartą atkreipė dėmesį ir į meninės išraiškos priemonių vartojimą – siekdamas išlikti nešališkas žurnalistas turėtų vengti vartoti žodžius ar posakius, kurie akivaizdžiai parodo jo požiūrį ar nusistatymą konkretaus asmens ar visuomenės grupės atžvilgiu (pvz, reportaže pasirinkdamas ekspresyvias formas vietoje neutralių arba vertinamojo pobūdžio epitetus: ,,vebleno“ vietoje ,,kalbėjo“ ir pan.)

Kaip ir ankstesniais metais dalis individualių kreipimųsi buvo skirti atkreipti dėmesį į tam tikrą profesionalumo stoką, kai žurnalistas savo kūriniu iškelia svarbią problemą, tačiau nepajėgia išvystyti temos iki galo, kas sukelia vartotojų nepasitenkinimą ir abejonių dėl rašančiųjų profesionalaus pasirengimo. Kartais svarbi tema nušviečiama labai siaurai, nepakalbinami atitinkamos srities specialistai ar kompetentingi asmenys, apsiribojama paviršutiškomis išvadomis, nors temos aktualumas reikalautų gerokai gilesnio nagrinėjimo ir visapusiškesnio pateikimo.

Nemažai individualių kreipimųsi buvo skirta aptarti žurnalistų, dažniausiai televizijos, elgesį. Neretai laidų kūrėjai neįsigilina į situaciją, nepatikrina informacijos, todėl filmuojant laidas kyla konfliktinių situacijų. Komisija pabrėžia, kad, ypač nušviečiant socialiai jautrias temas, būtina itin atidžiai rinktis informacijos šaltinius, o nustačius, kad tam tikrų asmenų suteikta informacija nepasitvirtino, visuomet pasverti, ar šios informacijos paskelbimas nepakenks konflikte dalyvavusiems asmenims ir (ar) pačių programos rengėjų deklaruojamiems tikslams. Dar vienas itin svarbus aspektas – dažnai tokie siužetai filmuojami nedideliuose miestuose ar miesteliuose, todėl laidų kūrėjai turi užtikrinti, kad siužetų herojų, kurie nesunkiai atpažįstami, gyvenimas po laidos pasirodymo nebus apkartintas. Dalis prodiuserių , matydami bręstantį konfliktą, priima sprendimą nerodyti siužeto, tačiau ne savo noru filmuoti ir kalbinti asmenys vis tiek pareiškia pretenzijas dėl netinkamo, jų nuomone, laidų kūrėjų elgesio.

Komisija taip pat ne kartą yra atkreipusi dėmesį į publikacijų antraštes ir/ar anonsus, kurios ne visada yra pamatuotai ekspresyvios – dažnai jose keliami provokuojantys teiginiai, kurie, nors ir pateikiami klausimo forma, daliai vartotojų gali skambėti kaip kaltinimas, ypač jeigu vartotojas neperskaito ar nepažiūri viso kūrinio.

 

Nenagrinėti skundai

 

Didžiausia dalis skundų gaunama elektroniniu paštu. Pareiškėjų patogumui Komisijos svetainėje sukurta elektroninė skundų pateikimo sistema. Dalį skundų Komisijai persiunčia kitos institucijos. Daug skundų praėjusiais metais persiuntė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba.

Skundams taikomi reikalavimai yra nustatyti Komisijos darbo reglamente. Taip pat numatyti atvejai, kai Komisija gali atidėti nagrinėjimą arba nenagrinėti skundo apskritai. Visų pirma tai pasakytina apie skundus, kuriuos nagrinėti kompetentingos kitos institucijos, pavyzdžiui, skundus dėl garbės ir orumo, nepilnamečių apsaugos nuo žalingo informacijos poveikio, privataus gyvenimo apsaugos nagrinėja Žurnalistų etikos inspektorius, dėl politinės reklamos pažeidimo – Vyriausioji rinkimų komisija ir pan.

Komisija 2017 m. paliko nenagrinėtą arba pasiūlė pareiškėjams kreiptis į kitas institucijas (Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą, Lietuvos reklamos biurą ir kt.) 21 skundą; 1 skundą atsiėmė pareiškėjas.

 

Vieši kreipimaisi ir rekomendacijos

 

Per ataskaitinius metus Komisija paskelbė vieną rekomendaciją ir du viešus laiškus:

Dėl situacijų, susijusių su smurtu prieš nepilnamečius, vaizdavimo;

Dėl vieningos reklamos žymėjimo sistemos būtinumo ir vartotojų tinkamo informavimo apie reklamą ir/ar rėmimą;

Atvirą laišką Delfi redakcijai dėl Dainiaus Sinkevičiaus publikacijos „Prabilo H. Daktaras: kodėl man nuosprendį paskelbė „mirštanti močiutė“?“.

 

Teisminiai procesai

 

2017 m. Vilniaus apygardos administraciniam teismui (VAAT) buvo apskųsta 16 Komisijos sprendimų. Didžiąją šių skundų dalį VAAT jau išnagrinėjo ir tik vienas jų buvo pripažintas iš dalies pagrįstu:

Aptariant 2017 m. įvykusius teisminius procesus, išryškėjo tendencija, jog dažniau nei kitos visuomenės informavimo priemonės Komisijos sprendimus teismui skundžia popieriniai leidiniai (dienraščiai, savaitraščiai ir pan.). Tikėtina, jog ši tendencija yra susijusi su ta aplinkybe, jog tokiam leidiniui, Komisijai nustatyta tvarka jį priskyrus profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų kategorijai, gali būti panaikinta PVM lengvata.

Apibendrinant teismų praktiką, Komisijos veiklai svarbus yra praėjusiais metais priimtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) neskundžiamas sprendimas dėl Komisijos 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimo Nr. EKS-26/16, kurį Komisija priėmė vykdydama teismo nurodymą pakartotinai išnagrinėti S.V.Freakley skundą dėl 2013 m. gegužės 24 d. paskelbtos Mariaus Jokūbaičio publikacijos ,,Londono stebukladarį vejasi įtarimų banga“ (pirmąjį kartą šį skundą nagrinėjo LŽLEK). Šioje byloje LVAT pasisakė, jog padarytiems visuomenės informavimo etikos pažeidimams turėtų būti taikomas 2 metų senaties terminas, ir šiuo pagrindu skundžiamą Komisijos sprendimą panaikino. Atsižvelgiant į šią LVAT poziciją, Komisijai ateityje reikėtų atsisakyti nagrinėti galimus visuomenės informavimo etikos pažeidimus, jeigu nuo jų padarymo dienos jau praėjo 2 metai.

 

Bendradarbiavimas su institucijomis ir šviečiamoji veikla

 

Praėjusiais metais Komisija dalyvavo daugelyje renginių, kuriuose Komisijos nariai skaitė įvairius pranešimus, dalinosi savo patirtimi ir populiarino Komisiją ir jos veiklą. Prie tokių renginių priskirtinas metų pradžioje įvykęs Komisijos susitikimas su Seimo Pirmininku, kurio metu jam buvo pristatyta Komisijos veikla ir misija, buvo diskutuojama apie žiniasklaidos etiką ir savireguliavimą, susitikimas su LRT Taryba.

2017 m. sausio 25 d. Komisija dalyvavo Vyriausiosios rinkimų komisijos organizuotame Tarptautinei rinkimų dienai skirtame renginyje, kuriame Komisijos pirmininkė V.Žukienė perskaitė pranešimą, 2017 m. kovo 21 d. Komisija taip pat dalyvavo susitikime su LRT taryba, o 2017 m. gegužės 17 d. – Nacionalinės teismų administracijos organizuotoje diskusijoje „Kokių teisinių žinių trūksta visuomenei?“, kurioje Komisijos pirmininkės pavaduotojas V.Trofimišinas skaitė pranešimą „Teisėsauga žiniasklaidoje: Visuomenės informavimo etikos komisijos patirtis“.

Komisijos pirmininkė V.Žukienė taip pat skaitė pranešimą kovai su neapykanta skirtoje Tautinių mažumų departamento konferencijoje vasario mėnesį, dalyvavo Švedijos ambasados organizuotoje diskusijoje apie žodžio laisvę, skaitė pranešimus Lietuvos žurnalistų sąjungos organizuotame seminare Širvintose, Lietuvos universitetų moterų asociacijoje (LUMA) Kaune, Marijampolės Trečiojo amžiaus universitete, MRU studentams.

Komisijos pirmininkės pavaduotojas V.Trofimišinas skaitė paskaitų ciklą Kauno rajonoTrečiojo amžiaus universiteto (TAU) studentams, kartu su Asociacijos direktoriumi dalyvavo susitikime – diskusijoje su Baltarusijos žurnalistų sąjungos nariais, kur pristatė pranešimą „Žiniasklaidos savitvarkos sistemos ypatumai“, o Asociacijos direktorius dalyvavo Lietuvos žurnalistų sąjungos organizuotame seminare Vilniuje, kur perskaitė pranešimą „Žiniasklaidos etikos standartai šiandieninėje Lietuvos žiniasklaidoje“ ir pravedė paskaitą Europos humanitarinio universiteto (EHU) studentams.

 

 

 

 

 

 

 

 

Kovo 6 dieną įvyko praktinė konferencija leidėjams ir žurnalistams ,,Visuomenės informavimo savitvarkos misija – etiška žiniasklaida, profesionali žurnalistika“, kurioje Visuomenės informavimo etikos komisijos nariai apžvelgė Komisijos veiklą, analizavo skundų nagrinėjimo praktiką ir dažniausiai nustatomų etikos pažeidimų problematiką: visuomenės informavimo etikos reikalavimus nuomonių raiškai ir atsakymo teisei, reikalavimus žurnalistų veiklai ir raiškai socialiniuose tinkluose, interesų konfliktus, kylančius iš žurnalisto profesinės veiklos ir politiko karjeros derinimo, Komisijos sprendimų vertinimo teismuose praktiką ir kitas svarbias temas, kurios sukelia diskusijų viešojoje erdvėje.

Visuomenės informavimo etikos komisijos pirmininkė V. Žukienė pranešime apžvelgė Komisijos trejų metų kadencijos darbus, veiklos statistiką, dažniausiai pasitaikančius pažeidimus, Komisijos sprendimų ypatumus, bendradarbiavimą su kitomis institucijomis

Vienas dažniausiai Komisijos pripažįstamų pažeidimų – nesuteikta teisė kritikuojamam asmeniui atsakyti (Kodekso 20 str.). Ką Kodekso kontekste reiškia ,,teisė atsakyti“ savo pranešime nagrinėjo Komisijos narys dr. Ą. Čekanavičius. Jis atkreipė dėmesį į nuomonių raiškos ypatumus, pateikė konkrečių Komisijos priimtų sprendimų, kurie vėliau buvo patvirtinti teismų, pavyzdžių, pristatė Europos teismų praktiką.

Komisijos pirmininkės pavaduotojas V. Trofimišinas kalbėjo apie itin svarbią temą – žurnalisto profesinės ir politinės ar visuomeninės veiklos santykį bei galimą interesų konfliktą. Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekse buvo rekomenduojama nepainioti profesinės ir politinės veiklos, o naujajame Visuomenės informavimo etikos kodekse ši nuostata patikslinta ir praplėsta. Komisija šiuo požiūriu laikosi vienareikšmės pozicijos – žurnalistas negali vienu metu dirbti žiniasklaidoje ir valstybės tarnyboje ar užsiimti politiko karjera. V. Trofimišino pateikti kitų šalių praktikos pavyzdžiai rodo, kad žurnalistai privalo vengti interesų konflikto ir apsispręsti žurnalistikos arba politikos naudai.

Visuomenės informavimo etikos asociacijos direktoriaus V. Popandopulos pranešime buvo apžvelgta teismų praktika. Komisijos sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir ne viena visuomenės informavimo priemonė yra ne kartą tuo pasinaudojusi. Teismų sprendimai yra labai svarbūs Komisijai, patikrinantys ne tik Komisijos sprendimų teisingumą, bet ir argumentaciją, Kodekso normų atitikimą bendrosioms teisės normoms. Anot pranešėjo, iki šiol beveik visus Komisijos sprendimus teismas paliko galioti, vienas sprendimas panaikintas iš dalies (t. y. iš dviejų Komisijos nustatymų pažeidimų teismas vieną panaikino), kai kurios žiniasklaidos priemonės yra padavusios apeliacinius skundus.

Komisijos narės A. Žilinskienės pranešimas buvo skirtas žurnalisto ir socialinių tinklų santykiui – kokia nuomonių raiška įmanoma viešojoje erdvėje. Pranešėja pabrėžė, kad žurnalistų raiškai socialiniuose tinkluose, tinklaraščiuose galioja Kodekso normos ir būtent taip Komisija vertina nagrinėdama skundus. Todėl ir socialiniuose tinkluose žurnalistai turi bendrauti atsakingai.

VDU profesorė dr. A. Nugaraitė savo pranešimą skyrė naujųjų technologijų kuriamai žiniasklaidos informacijai. Ar robotas gali pakeisti žurnalistą? Kaip turi elgtis tradicinė žiniasklaida automatizuotos, kompiuteriais kuriamos informacijos akivaizdoje? Profesorė kvietė žiniasklaidos atstovus ne slėptis nuo iššūkių, o ieškoti bendradarbiavimo formų. A. Nugaraitės nuomone, nepriklausomai nuo to, kas ateityje kurs informaciją, etikos ir profesionalumo standartai privalės išlikti.

Konferencijos diskusijų dalį pradėjusi Komisijos narė R. Šimukauskaitė kalbėjo apie problemas, su kuriomis susiduria regioninėje ir vietinėje žiniasklaidoje dirbantys profesionalai, pateikė kartais ir nelabai sveikos konkurencijos pavyzdžių – yra rajonų, kur žiniasklaidą valdo vietos politikai, savivaldybių vadovai, todėl tokie laikraščiai gauna išsamesnę informaciją, dažniau laimi informacijos sklaidos konkursus, o neturintiems tokio ,,užnugario“ laikraščių leidėjams dirbti yra daug sunkiau.

Pranešėja atkreipė dėmesį ir į neteisingai deklaruojamus tiražus bei kasdienius rūpesčius, gerokai apkartinančius vietos laikraščių leidėjų gyvenimą. Jai pritarė ir susirinkę leidėjai, teigę, kad nors ir yra prievolė skelbti tiražus, Kultūros ministerija jų netikrinanti, todėl tais duomenimis vargu ar įmanoma pasitikėti. Konferencijos dalyviams rūpėjo išsiaiškinti, kokios realios pasekmės yra žurnalistams dalyvaujant politinėje veikloje – dalis žurnalistų dirba ne tik rajonų savivaldybių tarybose, bet ir savivaldybių administracijose, darbuojasi Seimo narių padėjėjais. Nors Komisija principingai vertina tokius atvejus, tačiau neretai net ir po Komisijos sprendimo situacija nesikeičia.

Kultūros ministerijos atstovas D. Velkas pabrėžė, kad sukūrus Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų dalyvių duomenų registravimo informacinę sistemą (VIRSIS) galima bus matyti įvairių žiniasklaidos priemonių ir jų savininkų sąsajas, spręsti apie galimą politikų ar verslininkų įtaką visuomenės informavimo priemonėms. Šioje sistemoje bus deklaruojami tiražai, o klaidingų duomenų teikėjams grės administracinė atsakomybė. D.Velkas svarstė, kaip turėtų būti reglamentuojamas visuomenės informavimo priemonių priskyrimas nuolat nesilaikančių visuomenės informavimo etikos kategorijai, kadangi šiai kategorijai priskirtas leidinys metams praranda PVM lengvatą, o tai savaime yra didelė finansinė sankcija.

Diskusijos dalyviai sutiko, kad Visuomenės informavimo etikos kodeksas būtų periodiškai peržiūrimas, o, esant būtinybei, atnaujinamas, kad būtų aktualus ir atlieptų laikmečio realijas.

Diskusijoje kalbėjęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas A. Norkūnas pabrėžė bendražmogiškų santykių svarbą, požiūrį į žmones, jų problemas, nes ir geriausi įstatymai ar kodeksai negali aprėpti visų gyvenimo situacijų, todėl itin svarbu turėti aiškius moralinius principus ir suvokti galimo/negalimo ribas.

Konferencijos dalyviai teigiamai įvertino konferenciją. Jų nuomone, tokie renginiai supažindina su svarbiausiomis tendencijomis, todėl yra labai naudingi, ir pageidavo, kad diskusijos visuomenės informavimo etikos klausimai būtų rengiamos dažniau.

 

Aistė ŽilinskienėAistė Žilinskienė LAT teisėjas Algis NorkūnasLAT teisėjas Algis Norkūnas VDU profesorė dr.Audronė NugaraitėVDU profesorė dr.Audronė Nugaraitė

 

Viktoras TrofimišinasViktoras Trofimišinas Dr.Ąžuolas ČekanavičiusDr.Ąžuolas Čekanavičius Viktoras PopandopulaViktoras Popandopula

 

Ramutė ŠimukauskaitėRamutė Šimukauskaitė

 

Gegužės 17dieną Nacionalinė teismų administracija kartu su Visuomenės informavimo etikos komisija organizavo renginį „Kokių teisinių žinių reikia visuomenei?“. Renginyje dalyvavo teisėjai, Visuomenės informavimo etikos komisijos nariai, visuomenės informavimo priemonių teisininkai, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjų organizacijų atstovai.

Sveikindamas renginio dalyvius, LAT pirmininkas Rimvydas Norkus kalbėjo, kad teismų, teisėtvarkos bendradarbiavimas su žiniasklaida yra labai svarbus, nes daugeliu atvejų žmonės apie svarbius įvykius, teismų sprendimus sužino būtent iš žiniasklaidos, retas kuris gilinasi į neretai painia teisine kalba surašytus teismo priimtus dokumentus. Etikos komisijos pirmininkė Vaiva Žukienė pabrėžė, kad žurnalistui nėra neleistinų temų, nebent jas draustų įstatymas, tačiau labai svarbu, kad skleidžiama informacija būtų patikrinta, objektyvi ir etiška.

Renginio dalyviams buvo pristatytos projekto „Teisėjai žurnalisto kėdėje“ akimirkos. Kaip pavyko trumpam pabūti žurnalisto kailyje komentavo ir įspūdžius pasakojo patys projekto dalyviai – teisėjai Algimantas Valantinas, Erika Tamošaitienė, Viktorija Šelmienė, Neringa Švedienė ir kiti.

Etikos komisijos pirmininkės pavaduotojas Viktoras TrofimišinasEtikos komisijos pirmininkės pavaduotojas Viktoras TrofimišinasEtikos komisijos pirmininkės pavaduotojas Viktoras Trofimišinas perskaitė pranešimą ,„Teisėsauga žiniasklaidoje: Visuomenės informavimo etikos patirtis“. Diskusijos dalyvius ypač sudomino kolegos pateikti kitų šalių žiniasklaidos savitvarkos praktika informuojant apie teismų darbą, nusikaltimus. Pranešime taip pat buvo aptarti Etikos komisijos priimti sprendimai dėl teismų, teisėjų vaizdavimo žiniasklaidoje.

Žurnalistų, visuomenės informavimo etikai daug dėmesio savo pranešime skyrė LAT teisėjas, buvęs Teisėjų drausmės ir etikos komisijos pirmininkas Algis Norkūnas. Jis apgailestavo, kad kartais žiniasklaidoje pasitaiko publikacijų, kuriose teisingai keliami klausimai apie teisėsaugos problemas „paskęsta“ menkavertės, tačiau sensacingos informacijos sraute. Ne visuomet vykdydami savo pareigą - informuoti visuomenę - žurnalistai pasirenka šiam tikslui įgyvendinti tinkamas priemones.

A. Norkūnas atkreipė dėmesį, kad Visuomenės informavimo etikos kodekse galėtų atsirasti straipsnių, apibrėžiančių teisėsaugos veiklos nušvietimą žiniasklaidoje. Jo nuomone, glaudesnis žiniasklaidos ir teisėsaugos bendradarbiavimas – bendruose renginiuose, kartu rengiamose publikacijose – sveikintinas ir siektinas reiškinys, kurį būtina visokeriopai skatinti ir plėsti.

Portalo 15min.lt žurnalistas Skirmantas Malinauskas kalbėjo apie šiuo metu esančio žiniasklaidos ir žurnalisto darbo teisinio reglamentavimo problemas. Žurnalistams, keliantiems opius klausimus, ypač atliekantiems tyrimus, susijusius su korupcija, piktnaudžiavimu valdžia, kyla nuolatinė grėsmė būti „užtampytam“ po teismus. Anot S. Malinausko, šiandien portalo žurnalistinių tyrimų redakcijos kone visi žurnalistai bylinėjasi su straipsnių herojais. Tokioje situacijoje, teigė žurnalistas, paprasčiau yra tiesiog netirti ir nerašyti apie nusikalstamą politikų, verslininkų veiklą, nes teisminiai procesai atima labai daug laiko ir išteklių.

Diskusijoje buvo pasisakyta ir kitais svarbiais klausimais. Jos dalyviai nutarė glaudžiai bendradarbiauti, kad būtų pataisyti žurnalistų laisvę varžantys įstatymai, siekti, kad būtų tiksliau apibrėžta „žurnalisto“ sąvoka teisės aktuose, paruošti siūlymai Visuomenės informavimo etikos kodeksui ir kt.

Renginio dalyvių nuomone, tokie susitikimai yra prasmingi, reikalingi ir galėtų vykti dažniau, aptariant konkrečias problemas ir rūpimus klausimus.

Visuomenės informavimo etikos komisija ir Nacionalinė teismų administracija organizuoja diskusiją „Kokių teisinių žinių trūksta visuomenei?“.

Renginys vyks Nacionalinės teismų administracijos patalpose, L. Sapiegos g. 15, Vilnius

gegužės 17 d.

Pradžia: 13.00 val.

Norinčius dalyvauti kviečiame registruotis adresu: Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Renginio programa 

Gautos įmokos 97,204.62 €
Išlaidos 76,683.25 €
1. Darbuotojų darbo užmokestis ir su juo susijusios išlaidos 35,772.38 €
1.1. Darbo užmokestis 27,269.69 €
1.2. SODRA ir GF 8,502.69 €
2. Išmokos komisijos nariams 27,522.00 €
3. Administracinės sąnaudos 13,388.87 €
3.1. Patalpų nuomos sąnaudos 4,823.25 €
3.2. Ryšio sąnaudos 285.57 €
3.3. Kuro sąnaudos 17.20 €
3.4. Teismo išlaidos 3,383.78 €
3.5. Pašto išaidos 3.12 €
3.6. Buhalterinių paslaugų sąnaudos 3,000.00 €
3.7. Ilgalaikio, trumpalaikio turto įsigijimo išlaidos 73.43 €
3.8. Kanceliarinės prekės 130.72 €
3.9. Seminarai, konferencijos  
3.10. Kitos nenumatytos išlaidos 1,671.80 €
3.10. 1. Kodekso redagavimas/ ruošimas 660.13
3.10. 2. Notaro išlaidos 218.30
3.10. 3. Kitos šlaidos 793.37

 

Visuomenės informavimo etikos komisija – kolegialus Visuomenės informavimo etikos asociacijos organas. Visuomenės informavimo įstatymo 461 str. 3 d. Komisijai priskirta: rūpintis viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų profesinės etikos ugdymu; nagrinėti profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai informuodami visuomenę; nagrinėti asmenų skundus dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos, galimai pažeidus Kodekso nuostatas; nagrinėti viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų tarpusavio ginčus dėl Kodekso pažeidimų; bendradarbiauti su valstybės įstaigomis ir institucijomis užtikrinant visuomenės raštingumo naudojantis visuomenės informavimo priemonėmis plėtrą, informacijos kritinio vertinimo ir analizės principų sklaidą; organizuoti renginius visuomenės informavimo srities profesinės etikos klausimais, dalyvauti įgyvendinant valstybės institucijų strateginio planavimo programas, veiklos planus.

Komisija savo veikloje vadovaujasi Konstitucija, Visuomenės informavimo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais teisės aktais, taip pat Kodeksu, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos“ (Visuomenės informavimo įstatymo 461 str. 5 d.).

Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų organizacijų ir Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių atstovų susirinkime 2016 m. vasario 29 d. patvirtintas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksas, kuris įsigaliojo 2016 m. kovo 7 dieną, tuo pačiu neteko galios Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas, kurio pirmoji redakcija buvo patvirtinta 1996 m. Tad visus kūrinius, paskelbtus iki 2016 m. kovo 7 d. Komisija vertino pagal Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą. Tik antroje metų pusėje ėmė rastis sprendimų, priimtų vadovaujantis Visuomenės informavimo etikos kodeksu, tačiau faktiškai Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksu vadovautasi visus metus.

Komisiją sudaro septyni nariai – po vieną atstovą deleguoja Asociacijos narės. Ataskaitiniais metais vietoje atsistatydinusios Estelos Luckienės Regioninių televizijų asociacija 2016 m. gegužės 16 d. delegavo Stasį Baublį.

Komisija dirba pagal pačios patvirtintą darbo reglamentą. Pagrindinė Komisijos veiklos forma yra posėdžiai.

Komisijos raštvedybą, techninius-organizacinius reikalus, veiklai būtinas sąlygas užtikrina ir darbui reikalingas priemones parūpina Asociacijos direktorius.

 

Veiklos statistika

 

Etikos pažeidimai

Per ataskaitinį laikotarpį Komisija surengė 24 posėdžius, kurių metu išnagrinėjo skundus dėl 112 publikacijų ir (ar) galimai netinkamų žurnalistų (viešosios informacijos rengėjų) veiksmų ir priėmė 29 sprendimus, kuriais pripažino žurnalistų ir (ar) viešosios informacijos rengėjų padarytus Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos ir Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksų pažeidimus (pripažinti 47 pažeidimai); Komisija priėmė 27 individualius kreipimusis, atkreipdama viešosios informacijos rengėjų dėmesį į tam tikrus publikacijų atitikimo profesiniams etikos standartams aspektus.

Iš visų Komisijos nustatytų Etikos kodekso pažeidimų daugiausia buvo padaryta šių Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso straipsnių pažeidimų:

- 3 straipsnio, nustatančio, jog turi būti skelbiamos tikslios, teisingos žinios bei įvairios nuomonės ir, jog, perteikiant įvairias nuomones, negalima skleisti nuomonių, kurios pažeistų teisę bei etiką (6 atvejai);

- 5 straipsnio, nustatančio, jog gerbdami nuomonių įvairovę, žurnalistai ir viešosios informacijos rengėjai pateikia kuo daugiau tarpusavyje nesusijusių asmenų nuomonių, ir, jog tai ypač būtina tuomet, kai viešąja informacija atsiliepiama į aktualius, neaiškius ar konfliktinius gyvenimo klausimus (5 atvejai)

- 6 straipsnio, nustatančio, jog, žurnalistai ir viešosios informacijos rengėjai turi kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais ir, nesant galimybės patikrinti informacijos šaltinio patikimumą, apie tai nurodyti skelbiamoje informacijoje (5 atvejai);

- 22 straipsnio 2 dalies, nustatančios, jog kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė pasitesinti, paaiškinti, paneigti klaidingą informaciją, o jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti atsakymo teise, apie tai turi būti pranešta visuomenei (5 atvejai).

Analizuojant 2016 m. Seimo rinkimų kampanijos eigą, buvo pripažinti keturi Visuomenės informavimo etikos kodekso 23 str., draudžiančio žurnalistui dalyvauti politinių partijų veikloje, pažeidimai.

 

 

Teisminiai procesai

Viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai 2016 m. teismui apskundė 10 Komisijos priimtų sprendimų: 7 spaudos, 2 televizijos ir 1 interneto. Šeši skundai išnagrinėti, iš jų tris skundus teismai atmetė (vienas iš jų – apeliacinis), dar dėl trijų teismai įpareigojo Komisiją svarstyti publikacijas iš naujo.

Įpareigojimus iš naujo svarstyti publikacijas teismai dažniausiai motyvavo tuo, kad Komisija turėtų giliau žvelgti į konflikto detales, pageidavo daugiau argumentų, pagrindžiančių Komisijos sprendimus.

 

Skundų struktūra pagal priemones

Daugiausia skundų 2016 m. gauta dėl spaudos žurnalistų darbo – 49 publikacijos (43,75 proc.). Daugiau nei pusė jų – 29 skundžiamos publikacijos – buvo paskelbtos regioninėje ir vietinėje spaudoje (sudaro beveik 60 proc. skundžiamų spaudos kūrinių).

Televizijos kūriniai sudarė 26,78 proc. (2015 m. – 18 proc.), interneto – 22,3 proc. (2015 m. – 37 proc.) visų skundžiamų kūrinių, skundų dėl spaudos žurnalistų darbo procentas išliko labai panašus - 43,75 proc. (2015 m. – 45 proc.). Palyginti su 2015 m., skundžiamų interneto publikacijų gerokai sumažėjo, bet pastebimai išaugo skundų dėl televizijos programų, galbūt tam įtakos turėjo rinkiminiai metai.

Ataskaitiniais metais buvo skundžiami ne vien visuomenės informavimo priemonėse paskelbti kūriniai, bet ir žurnalistų ar viešosios informacijos rengėjų veikla, jų pasisakymai socialiniuose tinkluose, taip pat ir leidėjai skundė vieni kitus neetiškais veiksmais.

Komisija 2016 m. nustatė keturis pažeidimus, susijusius su veikla, kuri nesuderinama su žurnalistiniu darbu. Tai viešosios informacijos rengėjai, nusprendę dalyvauti Seimo rinkimuose, tačiau tuo pat metu aktyviai besireiškę ir žiniasklaidoje.

Kaip ir ankstesniais metais, mažiausiai priekaištų sulaukta dėl radijo žurnalistų veiklos – buvo gautas vienas skundas, kuriame didžioji dalis priekaištų adresuota interneto portalo publikacijai, o kartu ir radijo žurnalistui.

 

 

Individualus kreipimasis – svarbus profesinės etikos ugdymo įrankis

Tais atvejais, kai publikacijoje akivaizdžiai priartėta prie pažeidimo ribos, bet pažeidimo konstatavimas dar yra diskutuotinas, Komisija formuluoja individualų kreipimąsi į visuomenės informavimo priemonę, nurodydama spragas ir prašydama užtikrinti profesinės etikos standartų laikymąsi.

Per ataskaitinį laikotarpį Komisija adresavo 27 individualius kreipimusis įvairioms visuomenės informavimo priemonėms (kai kurioms – po kelis kartus):

Nemažai individualių kreipimųsi skirta atkreipti dėmesį į tam tikrą profesionalumo stoką, kai žurnalistas savo kūriniu iškelia svarbią problemą, tačiau nepajėgia išvystyti temos iki galo, pasitenkindamas įvykio atpasakojimu, nesigilindamas į problemos esmę, nepakalbindamas įvykio dalyvių. Nors pažeidimo tokiais atvejais Komisija nekonstatuoja, nes paprastai atpasakota būna gana teisingai, visgi akivaizdu, kad įvykio, dažniausiai konfliktinio, dalyviai nėra patenkinti paviršutinišku temos nušvietimu, tikisi iš žurnalisto būti išklausyti, išsamesnės analizės arba bent didesnio dėmesio keliamam klausimui.

Kita dalis kreipimųsi susijusi su žurnalistų veiksmais renkant informaciją, kuomet pareiškėjai skundžiasi nemandagiu, iššaukiančiu žurnalistų elgesiu. Dažniausiai skundžiamasi dėl televizijos laidų kūrėjų.

Komisija individualiais kreipimaisis ne kartą atkreipė įvairių redakcijų dėmesį, kad nedera mėgautis socialiniuose tinkluose publikuojamomis nuotraukomis ar įrašais, nes asmenys, tai skelbiantys ne visuometsuvokia galimai žalingų tokių savo veiksmų pasekmių. Komisija taip pat kai kurioms redakcijoms priminė, kad socialiniai tinklai yra privalomas nurodyti informacijos šaltinis.

Kaip ir praėjusiais metais, dalis individualių kreipimųsi buvo skirta priminti, kad tikslumas yra patikimumo pagrindas. Nors iš žurnalisto nereikalaujama absoliutaus tikslumo, tačiau nagrinėjant tam tikrus konfliktinius, didelio atgarsio visuomenėje sulaukusius įvykius ir (ar) šių įvykių pagrindu teisėsaugos atliekamus tyrimus, ypač svarbu yra visas aplinkybes perteikti įmanomai tiksliau, kad nebūtų suklaidinta visuomenė ir pažeista su šiais įvykiais susijusių asmenų nekaltumo prezumpcija, nepriklausomai nuo to, ar kalbama apie privačius ar viešus asmenis.

 

Nenagrinėti skundai

Dauguma skundų Komisiją pasiekia tradiciniu paštu, kita dalis – internetu: pareiškėjų patogumui Komisijos svetainėje sukurta elektroninė skundų pateikimo sistema.

Skundams taikomi reikalavimai yra nustatyti Komisijos darbo reglamente. Taip pat numatyti atvejai, kai Komisija gali atidėti nagrinėjimą arba nenagrinėti skundo apskritai. Visų pirma tai pasakytina apie skundus, kuriuos nagrinėti kompetentingos kitos institucijos, pavyzdžiui, skundus dėl garbės ir orumo, nepilnamečių apsaugos nuo žalingo informacijos poveikio, privataus gyvenimo apsaugos nagrinėja Žurnalistų etikos inspektorius, dėl politinės reklamos pažeidimo – Vyriausioji rinkimų komisija, dėl reklamos televizijoje – Lietuvos radijo ir televizijos komisija, dėl profesinės etikos pažeidimų kitų šalių žiniasklaidoje – tų šalių žiniasklaidos savitvarkos ar priežiūros institucijas ir t. t.

Komisija 2016 m. paliko nenagrinėtus 8 skundus arba pasiūlė pareiškėjams kreiptis į kitas institucijas (Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą, Lietuvos reklamos biurą ir kt.); 4 skundus dėl įvairių priežasčių atsiėmė patys pareiškėjai.

 

Vieši kreipimaisi ir rekomendacijos

Komisija 2016 metais, apibendrinusi nagrinėtų skundų praktiką, paskelbė dvi rekomendacijas viešosios informacijos rengėjams aktualiais klausimais: „Dėl informavimo apie situacijas, su kuriomis žurnalistas susijęs asmeniškai“ ir „Dėl publikacijų apie istorinius įvykius ir/ar asmenybes.

Atsižvelgdama į tai, kad 2016-ųjų Seimo rinkimuose dalyvavo nemažai viešosios informacijos rengėjų, Komisija paskelbė viešą kreipimąsi „Dėl žurnalistų dalyvavimo rinkimų kampanijoje.

Komisija principingai pasisakė prieš mėginimą įstatymu suvaržyti nepriklausomą žiniasklaidą ir žodžio laisvę. Seimui 2016 m. gruodžio 8 d. priėmus Civilinio kodekso 2.24 str. pataisas, numatančias atvejus, kai viešieji asmenys gali teismo keliu reikalauti atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl jų asmens garbės ir orumo pažeidimo, Komisija viena iš pirmųjų oficialiai kreipėsi į LR Prezidentę, prašydama vetuoti šias varžančias pataisas.

 

 

Bendradarbiavimas su kitomis institucijomis

Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) vykdo politinės reklamos stebėseną ir kontrolę, o Visuomenės informavimo etikos komisija pagal Visuomenės informavimo etikos kodeksą atsako už politinės reklamos atskyrimo nuo žurnalistų kūrinių ir jos žymėjimo vertinimą, 2016 m. rugpjūčio 4 d. VRK ir Komisija pasirašė susitarimą bendradarbiauti dėl visuomenės informavimo priemonėse paskleistos informacijos ir jos žymėjimo vertinimo, siekiant tinkamai atskirti galimai paslėptą politinę reklamą nuo žurnalistų kūrinių.

Vykdydama šį susitarimą, Komisija 2016 m. rudenį VRK prašymu išnagrinėjo 34 piliečių ir visuomeninių organizacijų skundus dėl galimai paslėptos politinės reklamos ir pateikė savo vertinimus. Abipusiai naudingo bendradarbiavimo svarbą ir reikšmę VRK išreiškė oficialia padėka Komisijai Seime įvykusiame renginyje.

 

Šviečiamoji veikla

Komisijos iniciatyva 2016 m. kovo 7 d. įvyko susitikimas su nacionaliniais televizijos transliuotojais, kuriame aptartos itin didelio atgarsio visuomenėje sulaukusios televizijos laidos, nušvietusios tragiškus įvykius ir nelaimes. Diskusijoje, kurioje dalyvavo ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos atstovas, pasikeista nuomonėmis apie aptariamus siužetus ir tai, kaip apie panašius įvykius vertėtų informuoti visuomenę, kad nebūtų užgauti žiūrovų bei nukentėjusiųjų ir jų artimųjų jausmai. Transliuotojų atstovai pateikė pasiūlymą surengti diskusiją dėl politikų santykių su žiniasklaida ir jų kritikos žiniasklaidoje ribas.

Atsižvelgdama į transliuotojų pageidavimus, 2016 m. balandžio 11 d. Komisija surengė diskusiją „Rinkimams artėjant: žiniasklaida ir viešieji asmenys”. Diskusijoje dalyvavo VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas, VRK Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus vedėja Lina Petronienė, Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė-Tiumenevienė, įvairių visuomenės informavimo priemonių atstovai.

Komisijos nariai 2016 m. skaitė pranešimus įvairiuose seminaruose, mokymuose, susitikimuose. Komisijos pirmininkė V. Žukienė (kartu su Visuomenės informavimo etikos asociacijos direktoriumi V. Popandopula) dalyvavo Sveikatos apsaugos ministerijos praktiniame seminare „Medikai ir žiniasklaida: bendrauti nereikia konfrontuoti. Kur dėti kablelį?“. 2016 m. birželio 27 d. V. Žukienė dalyvavo SAM konferencijoje. Susitikime su VU Komunikacijos fakulteto studentais pirmininkė pristatė naująjį Etikos kodeksą, skaitė paskaitas apie visuomenės informavimo etiką MRU ir EHU (rusų kalba) studentams.

Komisijos pirmininkės pavaduotojas V. Trofimišinas skaitė paskaitų ciklą „Kaip nepaklysti žiniasklaidos labirintuose: tarp informacijos ir manipuliacijos“ Kauno r. Trečiojo amžiaus universiteto klausytojams.

Pranešimus Lietuvos žurnalistų sąjungos ir F. Eberto fondo rengtuose seminaruose skaitė V. Žukienė, V. Tromišinas ir Aistė Žilinskienė .

Kovo 21 dieną Visuomenės informavimo etikos komisija susitiko su LRT Taryba. Pristatydamas Tarybos nariams Etikos komisiją Tarybos pirmininkas prof.Ž.Pečiulis sakė, kad tam tikra prasme organizacijos yra šiek tiek giminiškos, turi bendrų tikslų – užtikrinti kokybišką, profesionaliai parengtą turinį, nors veiklos principai ir skiriasi – Taryba formuoja LRT strategiją, kuriamos produkcijos standartus, o Etikos komisija vertina jau sukurtus kūrinius etikos normų požiūriu.

Etikos komisijos pirmininkė Tarybos nariams pristatė kolegas – Komisijos narius, Komisijos veiklos principus, Komisijai keliamus uždavinius ugdant visuomenės informacinį raštingumą. Pokalbyje aktyviai dalyvavo visi Komisijos nariai, komentuodami teisinius Komisijos veiklos aspektus, apžvelgdami didelį atgarsį visuomenėje sulaukusias žiniasklaidos publikacijas, žiūrovų ir skaitytojų reakciją dėl kai kurių žinomų žurnalistų ir viešosios informacijos rengėjų veiklos. Komisijos nariai pabrėžė, kad, nors Komisija gauna nemažai paklausimų iš asmenų dėl LRT žurnalistų darbo, toli gražu ne kiekvienas laiškas yra svarstomas Komisijos posėdžiuose kaip galimas etikos pažeidimas – dažnai žiūrovai reiškia savo nuomonę dėl tam tikrų laidų mėgėjiškumo, stebisi kai kurių žinomų laidų vedėjų elgesiu ir kalbomis tiek laidose, tiek socialiniuose tinkluose, tačiau neformuluoja prašymo svarstyti galimus etikos pažeidimus. Atsakydami į Tarybos narių klausimus dėl savotiško išskirtinumo ir reiklumo LRT žurnalistams, Komisijos nariai teigė, kad žiūrovai pagrįstai iš visuomeninio transliuotojo tikisi aukštesnių tiek kūrybos, tiek elgesio standartų ir šitoks požiūris neturėtų stebinti. Kita vertus, statistika rodo, kad LRT kūrėjai yra tarp mažiausiai etiką pažeidžiančių viešosios informacijos rengėjų – per dvejus Komisijos darbo metus LRT buvo pripažinta pažeidusi etiką du kartus, susilaukė vieno individualaus kreipimosi ir vieno atskiro pokalbio su laidos „Emigrantai“ kūrėjais. Be to, gavusi teismo sprendimą persvarstyti savo sprendimą dėl laidos „Specialus tyrimas“ pripažinimo neetiška, Komisija, įvertinusi laidos kūrėjų poziciją (pirmą kartą svarstant laidos kūrėjai nedalyvavo Komisijos posėdyje), apsiribojo individualiu kreipimusi.

Pokalbio metu abiejų institucijų nariai diskutavo įvairiais etikos, profesionalumo klausimais, dalijosi nuomone apie kai kurias konkrečias laidas, jų poveikį žiūrovų auditorijai. Susitikimas baigėsi įdomia pažintine ekskursija po LRT naujausias studijas.  

Susitikimas su LRT TarybaSusitikimas su LRT Taryba

 

 

2017-01- 11 sprendimas Nr. EKS-01/17

 

Žurnalistas Vidmantas Matutis, būdamas asociacijos „Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupė“ valdybos nariu ir tuo pačiu metu rengdamas ir skelbdamas žvejybos kvotų paskirstymo problematikai skirtas publikacijas „Lietuvos žvejyboje – ES reglamentų pažeidinėjimai“ („jura24.lt“, 2015-11-30), „Nutarimai dėl kvotų žvejybos nestabdys“ („jura24.lt“, 2016-01-04), „Kam tarnauja žuvininkystės sistema?“ („jura24.lt“, 2016-02-01), „Ministerija suglumino net Seimo narį“ („kauno.diena.lt“, 2016-01-22), pažeidė Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 25 straipsnį, nustatantį, jog, vykdydamas savo veiklą, žurnalistas neturi teisės prisiimti jokių kitų įsipareigojimų, išskyrus profesinius įsipareigojimus viešosios informacijos rengėjui.

 

 

2017-01-25 sprendimas EKS-02/17


Evaldo Petrausko publikacijoje „Palangos kredito unijos vadovai nušalinti nuo vadovavimo“ („Vakarinė Palanga“, 2016-03-26, Nr. 21) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 5 straipsnis, nustatantis, jog, gerbdami nuomonių įvairovę, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi pateikti ne mažiau kaip dviejų skirtingų, tarpusavyje nesusijusių asmenų nuomones, kai informacija yra prieštaringa, neaiški arba susijusi su konfliktiniais klausimais.

 

 

2017-01-25 sprendimas Nr. EKS-03/17

 

Audronės Urbonaitės publikacijoje „Antstolė vietoje atlyginimo draugą apdovanojo nepadoriu gestu“ („lrytas.lt“, 2015-11-09) buvo pažeistas Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 5 straipsnis, nustatantis, jog, gerbdami nuomonių įvairovę, žurnalistai ir viešosios informacijos rengėjai pateikia kuo daugiau tarpusavyje nesusijusių asmenų nuomonių ir tai ypač būtina tuomet, kai viešąja informacija yra atsiliepiama į aktualius, neaiškius ar konfliktinius gyvenimo klausimus, ir 6 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai ir viešosios informacijos rengėjai turi kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais, o jeigu nėra galimybės patikrinti informacijos šaltinio patikimumo, skelbiamoje informacijoje tai turi būti nurodyta.

 

 

2017-02-08 sprendimas Nr. EKS-04/17

 

1. Roberto Kartavičiaus publikacijoje „Dvigubas „O“ („Rinkos aikštė“, 2016-05-31) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 6 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis ne mažiau kaip dviem šaltiniais, o nesant galimybės patikrinti skelbiamos informacijos tikrumą ir šaltinius, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai gali skelbti šią informaciją tik tuo atveju, jei delsimas ją skelbti būtų žalingas visuomenei ir jei skelbiamoje informacijoje konkrečiai nurodoma, kad ji nėra patikrinta.

 

2. Roberto Kartavičiaus publikacijoje „Meilė meile. O kur deklaracija?“ („Rinkos aikštė“, 2016-06-04) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 6 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis ne mažiau kaip dviem šaltiniais, o nesant galimybės patikrinti skelbiamos informacijos tikrumą ir šaltinius, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai gali skelbti šią informaciją tik tuo atveju, jei delsimas ją skelbti būtų žalingas visuomenei ir jei skelbiamoje informacijoje konkrečiai nurodoma, kad ji nėra patikrinta, ir 20 straipsnis, nustatantis, jog neigimai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją, o jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti tame pačiame kūrinyje.

 

3. Roberto Kartavičiaus publikacijoje „Laikas parodys“ („Rinkos aikštė“, 2016-06-16) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 17 straipsnis, nustatantis, jog, paaiškėjus, kad visuomenės informavimo priemonėje pateikta informacija yra netiksli arba klaidinga, būtina nedelsiant patikslinti netikslius ir paneigti klaidingus faktus tos pačios visuomenės informavimo priemonės adekvačioje vietoje, be komentarų.

 

 

2017-02-08 sprendimas Nr. EKS-05/17

                     

 Aurimo Lukošiaus publikacijoje „Tikrasis „Lietuvos geležinkelių“ veidas: paprasti darbuotojai neverti pagarbos?“ („Transportas“, 2015 m., Nr. 3-4) buvo pažeistas Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 4 straipsnis, nustatantis, jog žinios ir nuomonės turi būti aiškiai skiriamos, o žurnalistai ir viešosios informacijos rengėjai privalo užtikrinti, kad nuomonė būtų reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai neiškreipiant faktų ir duomenų, 5 straipsnis, nustatantis, jog, gerbdami nuomonių įvairovę, žurnalistai ir viešosios informacijos rengėjai pateikia kuo daugiau tarpusavyje nesusijusių asmenų nuomonių, ir, jog tai ypač būtina tuomet, kai viešąja informacija yra atsiliepiama į aktualius, neaiškius ar konfliktinius gyvenimo klausimus, ir 22 straipsnio 2 dalis, nustatanti, jog, kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta atsakymo teisė, t.y. galimybė pasiteisinti, paaiškinti ar paneigti klaidingą informaciją, o jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti atsakymo teise, būtina pranešti apie tai visuomenei.

 

 

2017-02-08 sprendimas Nr. EKS-06/17

 

Aurimo Lukošiaus publikacijoje „Darbo teisės pažeidimai „Lietuvos geležinkeliuose“ stebina ciniškumu“ („Transportas“, 2016 m., Nr. 1-2) buvo pažeistas Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 5 straipsnis, nustatantis, jog, gerbdami nuomonių įvairovę, žurnalistai ir viešosios informacijos rengėjai pateikia kuo daugiau tarpusavyje nesusijusių asmenų nuomonių, ir, jog tai ypač būtina tuomet, kai viešąja informacija yra atsiliepiama į aktualius, neaiškius ar konfliktinius gyvenimo klausimus, 22 straipsnio 2 dalis, nustatanti, jog, kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta atsakymo teisė, t.y. galimybė pasiteisinti, paaiškinti ar paneigti klaidingą informaciją, o jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti atsakymo teise, būtina pranešti apie tai visuomenei, ir 49 straipsnio 1 dalis, nustatanti, jog žurnalistas ir viešosios informacijos rengėjas, gerbdamas asmens ir jo artimųjų privatumą, neturi minėti pavardžių ar kitokių padedančių identifikuoti šį asmenį (ypač nepilnametį) duomenų, susijusių su savižudybe ar bandymu nusižudyti.

 

 

2017-02-15 sprendimas Nr. EKS-07/17

 

Jonas Baltakis, tuo pačiu metu būdamas žurnalistu bei laikraščio „Mūsų Ignalina“ redaktoriumi ir Ignalinos rajono savivaldybės tarybos nariu, pažeidė Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 23 straipsnį, nustatantį, jog žurnalistai, vykdydami savo profesinę veiklą, neturi teisės prisiimti jokių kitų įsipareigojimų, išskyrus įsipareigojimus viešosios informacijos rengėjui ir skleidėjui, ir, jog žurnalisto profesinė veikla nesuderinama su darbu valstybės ir vietos valdžios institucijose, dalyvavimu politinių partijų veikloje.

 

 

2017-02-15 sprendimas Nr. EKS-08/17

 

Kęstučio Giedos publikacijoje „10 metų kalėjimo nuteistas nekaltas žmogus: „Laukiu Putino, nes daugiau nebėra ko laukti“ (laisvaslaikrastis.lt, 2016-07-19) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 35 straipsnis, nustatantis, jog draudžiama skelbti duomenis apie asmenį, nukentėjusį nuo nusikalstamos veikos, be to asmens sutikimo, o asmeniui žuvus – be jo artimųjų sutikimo ir, jog šie duomenys gali būti skelbiami be asmens ar jo artimųjų sutikimo tik tais atvejais, kai nusikalstamos veikos nukentėjo viešasis asmuo arba skelbti šiuos duomenis yra viešasis interesas, ir Kodekso 43 straipsnis, draudžiantis skelbti seksualinę agresiją patyrusio asmens pavardę ar kitus duomenis, pagal kuriuos galima nustatyti jo asmens tapatybę.

 

 

2017-02-15 sprendimas Nr. EKS-09/17

 

Žurnalistas Andrius Užkalnis, panaudodamas savo vardą ir atvaizdą komercinėje „Užkalnio koldūnų“ reklamoje, pažeidė Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 28 straipsnį, nustatantį, jog žurnalistai neturi reklamai naudoti savo vardo, atvaizdo ir balso, išskyrus tuos atvejus, kai tokia reklama siekiama socialinių ar humanistinių tikslų ar reklamuojamas žurnalisto sukurtas kūrinys, visuomenės informavimo priemonė.

 

 

2017-02-15 sprendimas Nr. EKS-10/17

 

Kristinos Solomnikovos publikacijoje „Košmarą ligoninės priimamajame išgyvenusi D.Tamošiūnaitė stebisi medikų abejingumu“ (delfi.lt, 2016-08-12) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 20 straipsnis, nustatantis, jog neigimai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją, o jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti visuomenei.

 

 

2017-03-01 sprendimas Nr. EKS-11/17

 

Lijanos Jagintavičienės publikacijoje „Nemokūs nuomininkai žurnalistus pasitiko įžeidinėdami ir su nuogu mažamečiu“ („Šilokarčema“, 2016-08-18, Nr. 61/2116) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 30 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai neturi skelbti žinių apie privatų žmogaus gyvenimą be jo sutikimo, nebent tos žinios būtų susijusios su viešuoju asmeniu, yra svarbios visuomenei arba fiksuojami teisės pažeidimai ar nusikalstama veika ir 37 straipsnis, nustatantis, jog, nesant viešo intereso žurnalistas, viešosios informacijos rengėjas neturi skelbti skolininkų asmens duomenų, informacijos apie jų mokumą.

 

 

2017-03-01 sprendimas Nr. EKS-12/17

 

Algio Ramanausko publikacijoje „Išgyvenimo vadovas moksleiviui“ (alfa.lt, 2016-09-02) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 15 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai neturi skelbti informacijos, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai skatina daryti nusikaltimus, pažeisti viešąją tvarką, mėgdžioti agresyvų elgesį, ir 21 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai savo kūriniuose turi vengti vartoti nepadorių, užgaulių žodžių ir posakių.

 

 

2017-03-01 sprendimas Nr. EKS-13/17

 

Giedriaus Grabausko publikacijoje „Dalios Grybauskaitės politika – žudykit rusus – jau veikia“ („Laisvas laikraštis Lietuvai“, 2016-08-13, Nr. 31/585) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 8 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi įsitikinti, kad skelbiamos antraštės, anonsinė medžiaga, nuotraukos, grafika, garso ar vaizdo įrašai ir citatos neiškreipia kūrinio ir neklaidina informacijos vartotojo.

 

 

2017-03-15 sprendimas Nr. EKS-14/17

 

Dalia Jankelaitienė, būdama laikraščio „Šalčia“ redaktore bei žurnaliste ir tuo pačiu metu – Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos nare, pažeidė Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 23 straipsnį, nustatantį, jog žurnalistai, vykdydami savo profesinę veiklą, neturi teisės prisiimti jokių kitų įsipareigojimų, išskyrus profesinius įsipareigojimus viešosios informacijos rengėjui ir skleidėjui ir, jog žurnalisto profesinė veikla nesuderinama su darbu valstybės ir vietos valdžios institucijose, dalyvavimu politinių partijų veikloje.

 

 

2017-03-15 sprendimas Nr. EKS-15/17

 

Viktoras Stanislovaitis, būdamas interneto portalo joniskelis.lt redaktoriumi, interneto portalo darbs.lt ir laikraščio „Darbas“ vyriausiuoju redaktoriumi ir tuo pačiu metu – Pasvalio rajono savivaldybės tarybos nariu, atstovaujančiu Tėvynės sąjungai – Lietuvos krikščioniams demokratams, pažeidė Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 23 straipsnį, nustatantį, jog žurnalistai, vykdydami savo profesinę veiklą, neturi teisės prisiimti jokių kitų įsipareigojimų, išskyrus profesinius įsipareigojimus viešosios informacijos rengėjui ir skleidėjui ir, jog žurnalisto profesinė veikla nesuderinama su darbu valstybės ir vietos valdžios institucijose, dalyvavimu politinių partijų veikloje.

 

 

2017-03-15 sprendimas Nr. EKS-16/17

 

Inga Smalskienė, būdama UAB „Panevėžio rytas“, leidžiančios laikraštį „Panevėžio kraštas“ ir interneto portalą panskliautas.lt, korespondente ir tuo pačiu metu – Lietuvos Respublikos Seimo nario Bronislovo Matelio padėjėja - sekretore, pažeidė Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 23 straipsnį, nustatantį, jog žurnalistai, vykdydami savo profesinę veiklą, neturi teisės prisiimti jokių kitų įsipareigojimų, išskyrus profesinius įsipareigojimus viešosios informacijos rengėjui ir skleidėjui ir, jog žurnalisto profesinė veikla nesuderinama su darbu valstybės ir vietos valdžios institucijose, dalyvavimu politinių partijų veikloje.

 

 

2017-03-21 sprendimas Nr. EKS-17/17

 

Artūro Jančio publikacijoje „50 tūkstančių eurų kyšį dalijosi pasimėgaudami“ („Lietuvos rytas“, 2016-05-07, Nr. 88/7554) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 8 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi įsitikinti, kad skelbiamos antraštės, anonsinė medžiaga, nuotraukos, grafika, garso ar vaizdo įrašai ir citatos neiškreipia kūrinio ir neklaidina informacijos vartotojo, ir 20 straipsnis, nustatantis, jog neigiamai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją, o jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti tame pačiame kūrinyje.

 

 

2017-03-21 sprendimas Nr. EKS-18/17

 

Publikacijoje „Kyšių reikalavo ir keiksmais“ („Lietuvos rytas“, 2016-05-10) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 20 straipsnis, nustatantis, jog neigiamai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją, o jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti tame pačiame kūrinyje.

 

 

2017-03-21 sprendimas Nr. EKS-19/17

 

1. Publikacijoje „Dėl eilinės „delfi.lt“ dezinformacijos kreipkitės į redaktorę, kuri žmones skirsto pagal krūtų dydį ir kitas fizines savybes“ (ekspertai.eu, 2016-08-18) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 3 straipsnis, nustatantis, jog perteikdami įvairias nuomones, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai negali skleisti nuomonių, kurios pažeistų teisę ir etiką ir, jog nuomonės turi būti reiškiamos etiškai, ir 8 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi įsitikinti, kad skelbiamos antraštės, anonsinė medžiaga, nuotraukos, grafika, garso ar vaizdo įrašai ir citatos neiškreipia kūrinio ir neklaidina informacijos vartotojo.

 

2. Pripažinti, jog Audriaus Nako publikacijoje „Delfi.lt“ meluoja 1 milijonui 250 tūkstančių Lietuvos gyventojų“ (ekspertai.eu, 2016-08-20) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 8 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi įsitikinti, kad skelbiamos antraštės, anonsinė medžiaga, nuotraukos, grafika, garso ar vaizdo įrašai ir citatos neiškreipia kūrinio ir neklaidina informacijos vartotojo.

 

 

2017-03-29 sprendimas Nr. EKS-20/17

 

Publikacijoje „Jonavietis A.Lobovas ėmėsi auklėti Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjus“ (jonavoszinios.lt. 2016-09-27) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 6 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis ne mažiau kaip dviem šaltiniais, o nesant galimybės patikrinti skelbiamos informacijos tikrumą ir šaltinius, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai gali skelbti šią informaciją tik tuo atveju, jei delsimas ją skelbti būtų žalingas visuomenei ir jei skelbiamoje informacijoje konkrečiai nurodoma, kad ji nėra patikrinta.

 

 

2017-03-29 sprendimas Nr. EKS-21/17

 

Publikacijoje „Gimnazijos direktoriaus dvare dirba kumečiai?“ (suduvis.lt, 2016-09-08) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 3 straipsnis, nustatantis, jog, gerbdami žmogaus teisę gauti teisingą informaciją, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi skelbti tikslias, teisingas žinias bei įvairias nuomones, o perteikdami įvairias nuomones, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai negali skleisti nuomonių, kurios pažeistų teisę ir etiką, nuomonės turi būti reiškiamos etiškai;

5 straipsnis, nustatantis, jog, gerbdami nuomonių įvairovę, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi pateikti ne mažiau kaip dviejų skirtingų, tarpusavyje nesusijusių asmenų nuomones, kai informacija yra prieštaringa, neaiški arba susijusi su konfliktiniais klausimais;

6 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis ne mažiau kaip dviem šaltiniais, o nesant galimybės patikrinti skelbiamos informacijos tikrumą ir šaltinius, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai gali skelbti šią informaciją tik tuo atveju, jei delsimas ją skelbti būtų žalingas visuomenei ir jei skelbiamoje informacijoje konkrečiai nurodoma, kad ji nėra patikrinta;

20 straipsnis, nustatantis, jog neigimai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją, o jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti tame pačiame kūrinyje.

 

 

2017-03-29 sprendimas Nr. EKS-22/17

 

Publikacijoje „Korupcijos debesys kaupiasi virš Jurbarko PSPC“ (manojurbarkas.lt, 2016-09-15) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 3 straipsnis, nustatantis, jog, gerbdami žmogaus teisę gauti teisingą informaciją, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi skelbti tikslias, teisingas žinias bei įvairias nuomones, o perteikdami įvairias nuomones, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai negali skleisti nuomonių, kurios pažeistų teisę ir etiką, nuomonės turi būti reiškiamos etiškai;

5 straipsnis, nustatantis, jog, gerbdami nuomonių įvairovę, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi pateikti ne mažiau kaip dviejų skirtingų, tarpusavyje nesusijusių asmenų nuomones, kai informacija yra prieštaringa, neaiški arba susijusi su konfliktiniais klausimais;

17 straipsnis, nustatantis, jog, paaiškėjus, kad visuomenės informavimo priemonėje pateikta informacija yra netiksli arba klaidinga, būtina nedelsiant patikslinti netikslius ir paneigti klaidingus faktus tos pačios visuomenės informavimo priemonės adekvačioje vietoje, be komentarų, o ištaisius klaidas internete, privalu nurodyti, kad kūrinio turinys buvo pakeistas ir (ar) papildytas;

20 straipsnis, nustatantis, jog neigimai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją, o jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti tame pačiame kūrinyje.

 

 

2017-04-12 sprendimas Nr. EKS-23/17

 

Publikacijoje „Eskorto agentūros atstovai atskleidė skandalingų faktų apie Kristiną Domaševičiūtę ir paviešino susirašinėjimus su klientais: ji – mergina už pinigus“ (alfa.lt, 2016-10-17) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 6 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis ne mažiau kaip dviem šaltiniais, o nesant galimybės patikrinti skelbiamos informacijos tikrumą ir šaltinius, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai gali skelbti šią informaciją tik tuo atveju, jei delsimas ją skelbti būtų žalingas visuomenei ir jei skelbiamoje informacijoje konkrečiai nurodoma, kad ji nėra patikrinta.

 

Publikacijoje „K.Domaševičiūtė dar kartą pakliuvo į eskorto skandalą: šįkart merginos paslaugas galima nusipirkti ir Lietuvoje už 150 Eur/val.“ (alfa.lt, 2016-11-07) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 20 straipsnis, nustatantis, jog neigiamai kritikuojamam asmeniui visada turi būti sutekta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją, o jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti tame pačiame kūrinyje.

 

 

2017-04-12 sprendimas Nr. EKS-24/17

 

Gintarės Valentinaitienės publikacijoje „Teatras plėšikauja: abonemento kaina pasiekė protu nesuvokiamas aukštumas“ (lrytas.lt, 2016-09-21) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 8 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi įsitikinti, kad skelbiamos antraštės, anonsinė medžiaga, nuotraukos, grafika, garso ar vaizdo įrašai ir citatos neiškreipia kūrinio ir neklaidina informacijos vartotojo.

 

 

2017-04-26 sprendimas Nr. EKS-25/17

 

Programoje „Specialus tyrimas“ („LRT televizija“, 2016-01-07) buvo pažeistas Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 5 straipsnis, nustatantis, jog, gerbdami nuomonių įvairovę, žurnalistai ir viešosios informacijos rengėjai pateikia kuo daugiau tarpusavyje nesusijusių asmenų nuomonių, ir, jog tai ypač būtina tuomet, kai viešąja informacija yra atsiliepiama į aktualius, neaiškius ar konfliktinius gyvenimo klausimus.

 

 

2017-04-26 sprendimas Nr. EKS-26/17

 

Andrius Navickas, būdamas žurnalo „Kelionė“ redaktoriumi bei portalo 8diena.lt žurnalistu ir tuo pačiu metu – Seimo nario Gabrieliaus Landsbergio padėjėju, pažeidė Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 23 straipsnį, nustatantį, jog žurnalistai, vykdydami savo profesinę veiklą, neturi teisės prisiimti jokių kitų įsipareigojimų, išskyrus profesinius įsipareigojimus viešosios informacijos rengėjui ir skleidėjui ir, jog žurnalisto profesinė veikla nesuderinama su darbu valstybės ir vietos valdžios institucijose, dalyvavimu politinių partijų veikloje.

 

 

2017-04-26 sprendimas Nr. EKS-27/17

 

Žurnalistė Asta Kuznecovaitė, vartodama savo Facebook paskyroje nepadorius ir užgaulius žodžius ir posakius, pažeidė Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 21 straipsnį, nustatantį, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai savo kūriniuose turi vengti vartoti nepadorių, užgaulių žodžių ir posakių ir 59 straipsnį, nustatantį, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai, reikšdami savo nuomonę viešojoje erdvėje, turi laikytis Visuomenės informavimo etikos kodekso nuostatų.

 

 

2017-05-10 sprendimas Nr. EKS-28/17

 

Arvydo Jockaus publikacijoje „SGD terminalo statytojai „įteisino“ privataus turto nusavinimą“ (lzinios.lt, 2016-11-25) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 5 straipsnis, nustatantis, jog, gerbdami nuomonių įvairovę, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi pateikti ne mažiau kaip dviejų skirtingų, tarpusavyje nesusijusių asmenų nuomones, kai informacija yra prieštaringa, neaiški arba susijusi su konfliktiniais klausimais, 20 straipsnis, nustatantis, jog neigiamai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją, o jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti tame pačiame kūrinyje, ir 29 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai, rengiantys informaciją apie įmones ir organizacijas, skelbiamoje informacijoje privalo atskleisti savo ryšius su jomis ir aplinkybes, kurių nutylėjimas gali sumažinti teikiamos informacijos objektyvumą.

 

Arvydo Jockaus publikacijoje „Klaipėdos nafta“ naikina konkurenciją Klaipėdos uoste“ (lzinios.lt, 2016-11-29) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 5 straipsnis, nustatantis, jog, gerbdami nuomonių įvairovę, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi pateikti ne mažiau kaip dviejų skirtingų, tarpusavyje nesusijusių asmenų nuomones, kai informacija yra prieštaringa, neaiški arba susijusi su konfliktiniais klausimais, 20 straipsnis, nustatantis, jog neigiamai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją, o jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti tame pačiame kūrinyje, ir 29 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai, rengiantys informaciją apie įmones ir organizacijas, skelbiamoje informacijoje privalo atskleisti savo ryšius su jomis ir aplinkybes, kurių nutylėjimas gali sumažinti teikiamos informacijos objektyvumą.

 

 

2017-05-24 sprendimas Nr. EKS-29/17

 

Rita Briedienė, būdama portalo temainfo.lt žurnaliste ir tuo pačiu metu – Seimo nario Raimundo Martinėlio padėjėja - sekretore, pažeidė Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 23 straipsnį, nustatantį, jog žurnalistai, vykdydami savo profesinę veiklą, neturi teisės prisiimti jokių kitų įsipareigojimų, išskyrus profesinius įsipareigojimus viešosios informacijos rengėjui ir skleidėjui ir, jog žurnalisto profesinė veikla nesuderinama su darbu valstybės ir vietos valdžios institucijose, dalyvavimu politinių partijų veikloje.

 

 

2017-05-24 sprendimas Nr. EKS-30/17

 

Lina Dūdaitė – Kralikienė, būdama laikraščio „Rokiškio sirena“ žurnaliste ir tuo pačiu metu – Seimo nario Raimundo Martinėlio padėjėja - sekretore, pažeidė Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 23 straipsnį, nustatantį, jog žurnalistai, vykdydami savo profesinę veiklą, neturi teisės prisiimti jokių kitų įsipareigojimų, išskyrus profesinius įsipareigojimus viešosios informacijos rengėjui ir skleidėjui ir, jog žurnalisto profesinė veikla nesuderinama su darbu valstybės ir vietos valdžios institucijose, dalyvavimu politinių partijų veikloje.

 

 

2017-05-24 sprendimas Nr. EKS-31/17

 

Artūro Jančio publikacijoje „Mūšis dėl saulės šviesos Užupyje – be pabaigos“ („Lietuvos ryto“ priedas „Sostinė“, 2017-01-28) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 7 straipsnis, nustatantis, jog informacija turi būti renkama ir skelbiama tik etiškais ir teisėtais būdais, ir 8 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi įsitikinti, kad skelbiamos antraštės, anonsinė medžiaga, nuotraukos, grafika, garso ar vaizdo įrašai ir citatos neiškreipia kūrinio ir neklaidina informacijos vartotojo.

 

 

2017-05-31 sprendimas Nr. EKS-32/17

 

Vidmantas Matutis, būdamas Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nariu ir tuo pačiu metu rengdamas ir skelbdamas publikacijas „Asmenybių sąrašas sukėlė audrą“ („Jūra“, 2016-06-20) ir „Į buriavimo mokyklą – per galvas“ („Jūra“, 2016-11-14), kuriose buvo aptariami šioje Taryboje svarstomi klausimai, ir neinformuodamas auditorijos apie savo sąsajas su Taryba, pažeidė Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 23 straipsnį, nustatantį, jog, dalyvaudami visuomeninėje veikloje žurnalistai, kurdami kūrinį, turi vengti interesų konflikto arba informuoti auditoriją apie sąsajas su tokia veikla.

 

 

2017-05-31 sprendimas Nr. EKS-33/17

 

Publikacijoje „Dar vienas smūgis Malinausko aplinkai: prokuratūra kreipėsi į teismą, reikalaudama naikinti tarybos sprendimą dėl savivaldybės turto perdavimo“ („Druskonis“, 2017-01-13, Nr. 2/1396) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 20 straipsnis, nustatantis, jog neigimai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti paneigti informaciją, o jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti tame pačiame kūrinyje.

 


2017-06-07 sprendimas Nr. EKS-34/17

 

VšĮ „Baltijos miškai“, 2017 m. vasario 10 d. portale zurnalasmiskai.lt paskelbdama žinutę „Buvęs žurnalo MIŠKAI reklamos padalinio vadovas D.Šeronas galutinai prarado redakcijos pasitikėjimą ir yra atleistas nuo vykdytų pareigų. Nuo š.m. vasario 10 d. jisai jau nebedirba žurnale ir neturi teisės atstovauti leidinio jokiais klausimais“, pažeidė Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 53 straipsnį, nustatantį, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai neturi naudoti visuomenės informavimo priemonės savo privatiems reikalams spręsti bei asmeninėms sąskaitoms suvesti.

 

 

2017-07-12 sprendimas Nr. EKS-35/17

 

Rugilės Audenienės publikacijoje „Gripu susirgusio ligonio artimieji: privertė susimokėti už nemokamą pagalbą“ (alfa.lt, 2017-03-14), buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 5 straipsnis, nustatantis, jog, gerbdami nuomonių įvairovę, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi pateikti ne mažiau kaip dviejų skirtingų, tarpusavyje nesusijusių asmenų nuomones, kai informacija yra prieštaringa, neaiški arba susijusi su konfliktiniais klausimais, ir 6 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis ne mažiau kaip dviem šaltiniais, o nesant galimybės patikrinti skelbiamos informacijos tikrumą ir šaltinius, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai gali skelbti šią informaciją tik tuo atveju, jei delsimas ją skelbti būtų žalingas visuomenei ir jei skelbiamoje informacijoje konkrečiai nurodoma, kad ji nėra patikrinta.

 

 

2017-07-26 sprendimas Nr. EKS-36/17

 

Vytautas Kazela, rengdamas ir skelbdamas publikacijas, būdamas laikraščio „Utenis“ bei portalo utenis.lt redaktoriumi ir tuo pačiu metu – Utenos rajono savivaldybės tarybos nariu, atstovaujančiu Valstiečių ir žaliųjų sąjungai, pažeidė Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 23 straipsnį, nustatantį, jog žurnalistai, vykdydami savo profesinę veiklą, neturi teisės prisiimti jokių kitų įsipareigojimų, išskyrus profesinius įsipareigojimus viešosios informacijos rengėjui ir skleidėjui ir, jog žurnalisto profesinė veikla nesuderinama su darbu valstybės ir vietos valdžios institucijose, dalyvavimu politinių partijų veikloje.

 

 

2017-07-26 sprendimas Nr. EKS-37/17

 

Ingridos Surdokaitės publikacijoje „Stebuklai Varėnoje: gyventojams brangs net ir neišvežamos šiukšlės?“ (dzukijosveidas.lt, 2017-03-20) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 6 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis ne mažiau kaip dviem informacijos šaltiniais, o nesant galimybės patikrinti skelbiamos informacijos tikrumą ir šaltinius, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai gali skelbti šią informaciją tik tuo atveju, jei delsimas ją skelbti būtų žalingas visuomenei ir jei skelbiamoje informacijoje konkrečiai nurodoma, kad ji nėra patikrinta, ir 20 straipsnis, nustatantis, jog neigiamai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją, o jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti tame pačiame kūrinyje.

 

 

2017-08-09 sprendimas Nr. EKS-38/17

 

Vakario Deksnio publikacijoje „Nusvilę Italijoje aukų puolė ieškoti Lietuvoje“ („Lietuvos rytas“, 2017-01-31) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 20 straipsnis, nustatantis, jog neigimai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti paneigti informaciją, o jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti tame pačiame kūrinyje.

 

 

2017-08-23 sprendimas Nr. EKS-39/17

 

Programoje „TV3 žinios“ („TV3“, 2017-02-04) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 30 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai neturi skelbti žinių apie privatų žmogaus gyvenimą be jo sutikimo, nebent tos žinios būtų susijusios su viešuoju asmeniu, yra svarbios visuomenei arba fiksuojami teisės pažeidimai ar nusikalstama veikla, ir 47 straipsnis, nustatantis, jog gerbdami asmens teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai neturi skelbti informacijos apie asmens sveikatos būklę, gydymą, prognozes, taip pat kitos sveikatos informacijos be to asmens ar jo įstatyminių atstovų sutikimo.

 

 

2017-09-06 sprendimas Nr. EKS-40/17

 

Vidmanto Užusienio publikacijose „Spauda ir keistuoliai pykstasi“ („Lietuvos žinios“, 2017-04-12) ir „Spauda ir keistuoliai pykstasi dėl aukso vertės sklypo“ (lzinios.lt, 2017-04-12) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 8 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi įsitikinti, kad skelbiamos antraštės, anonsinė medžiaga, nuotraukos, grafika, garso ar vaizdo įrašai ir citatos neiškreipia kūrinio ir neklaidina informacijos vartotojo.

 

 

2017-09-20 sprendimas Nr. EKS-41/17

 

Sigitos Vaitkevičės publikacijoje „Po A.Klėjaus atleidimo: užuojautos žodžiu buvę įvairių partijų kolegos jo neprisiminė“ („Dzūkų žinios“, dzukuzinios.lt, 2017-06-15) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 20 straipsnis, nustatantis, jog neigimai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti paneigti informaciją, o jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti tame pačiame kūrinyje.

 

 

2017 m. rugsėjo 20 d. Nr. EKS-42/17

 

Rasos Karmazaitės ir Astos Martišiūtės publikacijoje „Naujas „žaliojo“ politiko skydas – raguoti žvėrys“ („Lietuvos rytas“, 2017-05-06, Nr. 87/7805) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 20 straipsnis, nustatantis, jog neigimai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją, o jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti tame pačiame kūrinyje.

 

 

2017-10-03 sprendimas Nr. EKS-43/17

 

Dmitrij Ikonikov, būdamas laikraščio „Sugardas“ redaktoriumi bei žurnalistu ir tuo pačiu metu – Visagino rajono savivaldybės tarybos nariu pažeidė Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 23 straipsnį, nustatantį, jog žurnalistai, vykdydami savo profesinę veiklą, neturi teisės prisiimti jokių kitų įsipareigojimų, išskyrus profesinius įsipareigojimus viešosios informacijos rengėjui ir skleidėjui ir, jog žurnalisto profesinė veikla nesuderinama su darbu valstybės ir vietos valdžios institucijose, dalyvavimu politinių partijų veikloje.

 

 

2017-10-03 sprendimas Nr. EKS-44/17

 

Roma Sinkevičiūtė, būdama laikraščio „Naujasis Gėlupis“ žurnaliste ir tuo pačiu metu dirbdama Prienų rajono savivaldybės administracijoje, pažeidė Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 23 straipsnį, nustatantį, jog žurnalistai, vykdydami savo profesinę veiklą, neturi teisės prisiimti jokių kitų įsipareigojimų, išskyrus profesinius įsipareigojimus viešosios informacijos rengėjui ir skleidėjui ir, jog žurnalisto profesinė veikla nesuderinama su darbu valstybės ir vietos valdžios institucijose, dalyvavimu politinių partijų veikloje.

 

 

2017-10-18 sprendimas Nr. EKS-45/17

 

Vidos Bortelienės publikacijose

„Žvejai stumiami į bankrotą“ (lzinios.lt, 2016-07-09)

„Žuvininkystės byla keliaus į Liuksemburgą“ (lzinios.lt, 2016-10-20)

bei publikacijoje „Europos teismas nagrinės lietuviškas metodikas“ (lzinios.lt, 2016-12-14)

buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 20 straipsnis, nustatantis, jog neigiamai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją, o jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti tame pačiame kūrinyje.

 

 

2017-10-18 sprendimas Nr. EKS-46/17

 

Jurgitos Morkūnienės publikacijoje „Bendrijos pirmininkės ir gyventojų santykiams tarpininkauja policija“ („Šiaurės rytai“, 2017-07-01, Nr. 74/2546) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 25 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai neturi naudoti turimos profesinės informacijos savo asmeniniams tikslams ir naudai.

 

 

2017-10-18 sprendimas Nr. EKS-47/17

 

Jurgitos Morkūnienės publikacijoje „Bendrijos pirmininkės ir gyventojų santykiams tarpininkauja policija“ („Šiaurės rytai“, 2017-07-01, Nr. 74/2546) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 6 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis ne mažiau kaip dviem informacijos šaltiniais, o nesant galimybės patikrinti skelbiamos informacijos tikrumą ir šaltinius, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai gali skelbti šią informaciją tik tuo atveju, jei delsimas ją skelbti būtų žalingas visuomenei ir jei skelbiamoje informacijoje konkrečiai nurodoma, kad ji nėra patikrinta.

 

 

2017-10-18 sprendimas Nr. EKS-48/17

 

Aušros Garnienės publikacijoje „Pagalių kaišiotojams smagu, kai darbai stringa?“ („Kauno diena“, kauno.diena.lt, 2017-06-19) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 3 straipsnis, nustatantis, jog, gerbdami žmogaus teisę gauti teisingą informaciją, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi skelbti tikslias, teisingas žinias bei įvairias nuomones, ir 8 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi įsitikinti, kad skelbiamos antraštės, anonsinė medžiaga, nuotraukos, grafika, garso ar vaizdo įrašai ir citatos neiškreipia kūrinio ir neklaidina informacijos vartotojo.

 

 

2017-10-18 sprendimas Nr. EKS-49/17

 

1. Aurimo Drižiaus publikacijoje „Ievą Strazdauskaitę pražudė teisėjai - kyšininkai?“ (laisvaslaikrastis.lt, 2017-03-21) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 8 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi įsitikinti, kad skelbiamos antraštės, anonsinė medžiaga, nuotraukos, grafika, garso ar vaizdo įrašai ir citatos neiškreipia kūrinio ir neklaidina informacijos vartotojo.

2. Aurimo Drižiaus publikacijoje „Kodėl policija slepia Ievos Strazdauskaitės pagrobimo ir nužudymo motyvą? Policiją siutina LL keliamos versijos, kad Audi nebuvo nusikaltėlių motyvas“ (laisvaslaikrastis.lt) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 6 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis ne mažiau kaip dviem informacijos šaltiniais, o nesant galimybės patikrinti skelbiamos informacijos tikrumą ir šaltinius, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai gali skelbti šią informaciją tik tuo atveju, jei delsimas ją skelbti būtų žalingas visuomenei ir jei skelbiamoje informacijoje konkrečiai nurodoma, kad ji nėra patikrinta.

3. Aurimo Drižiaus publikacijoje „Teisėjų mafija, atsakinga ir už Ievos Strazdauskaitės nužudymą – aklas įrankis Dalios Grybauskaitės rankose“ (laisvaslaikrastis.lt, 2017-03-29) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 8 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi įsitikinti, kad skelbiamos antraštės, anonsinė medžiaga, nuotraukos, grafika, garso ar vaizdo įrašai ir citatos neiškreipia kūrinio ir neklaidina informacijos vartotojo.

4. Jurgio Pelevičiaus publikacijoje „I.Strazdauskaitė buvo kurjerė policijos kontroliuojamame narkotikų versle?“ (laisvaslaikrastis.lt) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 6 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis ne mažiau kaip dviem informacijos šaltiniais, o nesant galimybės patikrinti skelbiamos informacijos tikrumą ir šaltinius, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai gali skelbti šią informaciją tik tuo atveju, jei delsimas ją skelbti būtų žalingas visuomenei ir jei skelbiamoje informacijoje konkrečiai nurodoma, kad ji nėra patikrinta, 8 straipsnis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi įsitikinti, kad skelbiamos antraštės, anonsinė medžiaga, nuotraukos, grafika, garso ar vaizdo įrašai ir citatos neiškreipia kūrinio ir neklaidina informacijos vartotojo, ir 32 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų.

 

 

2017-11-07 sprendimas Nr. EKS-50/17

 

Publikacijoje „Panevėžys“ įtariamas rungtynių klastojimu“ (futbolas.lt, 2017-07-31) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 20 straipsnis, nustatantis, jog neigimai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją, o jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti tame pačiame kūrinyje.

 

 

2017-11-07 sprendimas Nr. EKS-51/17

 

Publikacijoje „Panevėžyje“ rasizmo ir smurto skandalas – kaltindamas M.Savėną, Ch.Atsina Lietuvą paliko parašęs raštą LFF“ (futbolas.lt, 2017-07-17) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 3 straipsnis, nustatantis, jog, gerbdami žmogaus teisę gauti teisingą informaciją, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi skelbti tikslias, teisingas žinias bei įvairias nuomones ir 20 straipsnis, nustatantis, jog neigimai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją, o jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti tame pačiame kūrinyje.

 

 

2017-11-21 sprendimas Nr. EKS-52/17

 

Mariaus Aleksiūno publikacijoje „Kaltinamojo A.Čepononio baudžiamoji byla eina į pabaigą“ („Radviliškio kraštas“, 2017-05-26, Nr. 21/138) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 31 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai privalo laikytis nekaltumo prezumpcijos, o žmogų kaltu gali pripažinti tik teismas įsiteisėjusiu sprendimu arba nuosprendžiu.

 

 

2017-12-12 sprendimas Nr. EKS-53/17

 

Publikacijoje „Skausmo kalnelyje“ sunaikintos partizanų kapavietės“ (naujasisgelupis.lt, 2017-08-08) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 8 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi įsitikinti, kad skelbiamos antraštės, anonsinė medžiaga, nuotraukos, grafika, garso ar vaizdo įrašai ir citatos neiškreipia kūrinio ir neklaidina informacijos vartotojo.

 

 

2017-12-12 sprendimas Nr. EKS-54/17

 

Zenono Volkovo publikacijoje „Ar dar ilgai Klaipėdoje siautės prokuroras S.Minkevičius?“ („Laisvas laikraštis“, 2017-08-19, Nr. 32) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 6 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis ne mažiau kaip dviem informacijos šaltiniais, o nesant galimybės patikrinti skelbiamos informacijos tikrumą ir šaltinius, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai gali skelbti šią informaciją tik tuo atveju, jei delsimas ją skelbti būtų žalingas visuomenei ir jei skelbiamoje informacijoje konkrečiai nurodoma, kad ji nėra patikrinta.

Puslapis 1 iš 5