logo

Visuomenės informavimo etikos asociacija
Vilniaus g. 35, Vilnius (juridinis adresas),
J.Basanavičiaus g. 4B, Vilnius (buveinė),
Tel. (5) 2 608 288
Kodas: 303601856
Sąskaita: LT47 7300 0101 4220 6060, AB Swedbankas

 

facebook1      

baneris4

31/03/2016 - 20:58

Visuomenės informavimo etikos komisijos 2015 metų veiklos ataskaita

Teisiniai aspektai

Visuomenės informavimo etikos asociacija (toliau – Asociacija) įsteigta vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymo 46 str. (2014 m. lapkričio 25 d. redakcija).

Asociacijos steigėjos yra organizacijos, kurios vienija viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir žurnalistus ir kurių narių veiklai taikomos Visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau – Kodekso) normos: Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Interneto žiniasklaidos asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija. Asociacijos įstatuose nustatyta naujų narių priėmimo tvarka : jais gali tapti ne mažiau kaip trejus metus nuolat veikiančios organizacijos, kurių veikla susijusi su viešosios informacijos rengimu ir/ar skleidimu. Pretenduojantys tapti Asociacijos nariais asmenys turi gauti trijų Asociacijos narių rekomendacijas.

Asociacija įregistruota 2015 m. vasario 10 d. Asociacijos veikla finansuojama iš metinių įmokų už radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo, retransliavimo, platinimo internete arba užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikimo veiklą (Visuomenės informavimo įstatymo 31 str. 13 d.).

Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 461  str., viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų profesinės etikos ugdymu rūpinasi, nagrinėja asmenų skundus dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos, galimai pažeidus Kodekso nuostatas, taip pat viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų tarpusavio ginčus dėl Kodekso pažeidimų Visuomenės informavimo etikos komisija (toliau – Komisija).

Į Komisiją po vieną narį deleguoja Asociacijos nariai. Komisijos narių kadencija trunka trejus metus, jiems keliami kvalifikaciniai reikalavimai: Komisijos nariu gali būti tik aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir 5 metų veiklos patirtį visuomenės informavimo srityje turintis asmuo.

Komisija savo veikloje vadovaujasi Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais teisės aktais, taip pat Kodeksu, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos“ (Visuomenės informavimo įst. 461 str. 5 d.)

Komisija finansuojama iš Asociacijos visuotinio narių susirinkimo sprendimu skirtų Asociacijos lėšų Asociacijos įstatuose nustatyta tvarka (Visuomenės informavimo įst. 461 str. 8 d.)

Pirmasis Komisijos posėdis buvo sukviestas 2015 m. vasario 24 d. Komisija išsirinko iš savo narių trejų metų kadencijos laikotarpiui Komisijos pirmininkę (išrinkta Vaiva Žukienė, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija), ir pirmininko pavaduotoją (išrinktasViktoras Trofimišinas, Lietuvos žurnalistų sąjunga).

Pradėjusi veiklą Komisija 2015 m. kovo 23 d. posėdyje patvirtino Komisijos darbo reglamentą, kuriuo vadovaujasi savo darbe.

Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 3 str. 2 d. viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje privalo laikytis Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso nuostatų. Įstatymo 43 str. 2 d. numatyta Kodekso priėmimo procedūra: Kodeksą tvirtina, keičia ar pildo viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų organizacijų ir Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių atstovų susirinkimas (toliau – atstovų susirinkimas). Atstovų susirinkimą šaukia, jo veiklą koordinuoja ne mažiau kaip 5 viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų organizacijos, veikiančios visuomenės informavimo srityje ne mažiau kaip 3 metus, bendru viešu pareiškimu. Atstovų susirinkime turi teisę dalyvauti ir visi kiti asmenys, tačiau balsavimo teisę atstovų susirinkime turi tik viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų organizacijų, veikiančių visuomenės informavimo srityje ne mažiau kaip 3 metus, ir Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių atstovai. Atstovų susirinkimas vyksta ne anksčiau kaip po 30 dienų nuo šioje dalyje minėto viešo paskelbimo apie jį dienos.

Tame pačiame posėdyje (2015 m. kovo 23 d.) Komisija priėmė sprendimą vadovautis savo veikloje Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksu (toliau - Kodeksas), kol bus patvirtintas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksas. (Ataskaitoje nurodomi Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso straipsniai).

Rugsėjo mėn. Komisija pakeitė iki tol veikusią LŽLEK svetainę lzlek.lt. Dabartinė Komisijos interneto svetainė vadinasi etikoskomisija.lt. Joje skelbiama visa su Komisijos bei Asociacijos veikla susijusi informacija. Į naująją svetainę taip pat perkeltas LŽLEK sprendimų archyvas (2001 – 2014 m.).

Veiklos statistika

Įstatymu Komisijai priskirtos šios funkcijos:

Rūpintis viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų profesinės etikos ugdymu;

Nagrinėti profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai informuodami visuomenę;

Nagrinėti asmenų skundus dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos, galimai pažeidus Kodekso nuostatas, taip pat nagrinėja viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų tarpusavio ginčus dėl Kodekso pažeidimų;

Bendradarbiaujant su valstybės įstaigomis ir institucijomis užtikrinti visuomenės raštingumo naudojantis visuomenės informavimo priemonėmis plėtrą, informacijos kritinio vertinimo ir analizės principų sklaidą;

Organizuoti renginius visuomenės informavimo srities profesinės etikos klausimais, dalyvauti įgyvendinant valstybės institucijų strateginio planavimo programas, veiklos planus. (Visuomenės informavimo įst. 461 str. 3 d).

Pagrindinė Komisijos veiklos forma yra posėdžiai.

Kadangi Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija (LŽLEK) nuo 2015 metų nevykdė veiklos ir nebenagrinėjo asmenų skundų, Komisija išnagrinėjo taip pat ir tuos skundus, kurie buvo dar skirti LŽLEK.

Per ataskaitinius metus Komisija surengė 21 posėdį, kurių metu išnagrinėjo skundus dėl 93 publikacijų ir (ar) galimai netinkamų žurnalistų (viešosios informacijos rengėjų) veiksmų ir priėmė 23 sprendimus, kuriais pripažino žurnalistų ir (ar) viešosios informacijos rengėjų padarytus Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimus (37); Komisija priėmė 23 individualius kreipimusis, kuriuose atkreipė viešosios informacijos rengėjų dėmesį į tam tikrus publikacijų atitikimo profesiniams žurnalistikos standartams aspektus.

Iš visų Komisijos nustatytų Kodekso pažeidimų daugiausiai nusižengta 3 straipsniui, nustatančiam, jog turi būti skelbiamos tikslios, teisingos žinios bei įvairios nuomonės ir, jog, perteikiant įvairias nuomones, negalima skleisti nuomonių, kurios pažeistų teisę bei etiką (6 atvejai) ir 22 straipsnio 2 daliai, nustatančiai, jog kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė pasiteisinti, paaiškinti, paneigti klaidingą informaciją, o jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti atsakymo teise, apie tai turi būti pranešta visuomenei (9 atvejai).

Gauta skundųGauta skundų

Daugiausiai skundų gauta dėl spaudos žurnalistų (apie 45 proc., iš jų: 19 proc. nacionalinės spaudos ir 26 proc. regioninių bei vietinių laikraščių), dėl interneto (apie 37 proc.), apie 18 proc. – dėl televizijos žurnalistų darbo; nusiskundimų radijo ir regioninės bei vietinės TV žurnalistų darbu nebuvo.

Svarbiausia - profesionalumas

Viena iš svarbiausių Komisijai pavestų funkcijų – rūpintis viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų profesinės etikos ugdymu. Komisija pirmiausia siekia, kad žurnalistai ir leidėjai būtų reiklūs sau, suprastų visuomenės informavimo etikos reikalavimus ir savo veikloje vadovautųsi aukštais profesionalumo standartais. Vienas iš pagrindinių Komisijos siekių – paaiškinti viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams profesionaliosios etikos reikalavimus, padėti juos įgyvendinti.

Komisija, nagrinėdama skundus, atsižvelgia į konkrečias aplinkybes, žurnalistinio darbo specifiką ir kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos publikacijų turiniui, jų kokybei, kreipia dėmesį į nusižengimo pobūdį ir sunkumą.

Pagal Komisijos darbo reglamentą, Komisija gali priimti individualius kreipimusis į visuomenės informavimo priemonės leidėjus, skleidėjus, reikšti pozicijas, priimti rekomendacinio pobūdžio nutarimus.

Individualus kreipimasis – svarbus profesinės etikos ugdymo įrankis

Tais atvejais, kai publikacijoje akivaizdžiai priartėta prie pažeidimo ribos, bet pažeidimo konstatavimas dar yra diskutuotinas, Komisija formuluoja individualų kreipimąsi į visuomenės informavimo priemonę, nurodydama spragas ir prašydama užtikrinti profesinių standartų laikymąsi.

Per ataskaitinį laikotarpį Komisija priėmė sprendimus dėl 23 individualių kreipimųsi įvairioms visuomenės informavimo priemonėms (kai kurioms – po kelis kartus):

Televizijoms: 7

Spaudai: 9

Interneto portalams :7

 

Individualūs kreipimaisiIndividualūs kreipimaisi

 

Individualus kreipimasis į visuomenės informavimo priemonę – vienas iš būdų įgyvendinant labai svarbią įstatyme numatytą Komisijos veiklos funkciją – rūpintis viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų profesinės etikos ugdymu. Komisija šiuose raštuose atkreipia dėmesį į viešosios informacijos rengėjų darbo silpnąsias vietas, publikacijų trūkumus. Jeigu informacijos rengėjas nekreipia dėmesio į pastabas, kartoja tas pačias klaidas, tai galima laikyti signalu, kad toje redakcijoje profesionalumas nėra svarbiausias veiklos rodiklis.

Profesinės etikos pažeidimai

Per ataskaitinį laikotarpį buvo priimti 23 sprendimai dėl Kodekso nuostatų pažeidimo.

Vienas iš dažnų nusižengimų žurnalistiniam profesionalumui – informacijos vienpusiškumas, kai publikacijų autoriai neišklauso antrosios konflikto pusės, ruošdami publikacijas nesuteikia galimybės kritikuojamiems asmenims pasisakyti, pasiaiškinti, o paskelbę publikacijas neužtikrina jiems atsakymo teisės (Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 22 str. 2 dalis). Per ataskaitinį laikotarpį priimti 9 sprendimai dėl šio Kodekso straipsnio – tai dažniausiai pasitaikantis pažeidimas.

Kodekso straipsnių pažeidimaiKodekso straipsnių pažeidimai

 

Komisijos posėdžiai

Posėdžiai yra pagrindinė Komisijos darbo forma. Pagal Reglamentą, posėdžiai kviečiami ne rečiau kaip kartą per mėnesį (vidutiniškai Komisija surengia du posėdžius per mėnesį) Posėdžio darbotvarkė prieš penkias darbo dienas viešai skelbiama Komisijos svetainėje etikoskomisija.lt. Į posėdžius kviečiamos abi ginčo šalys, tačiau dalyvavimas nė vienai iš jų nėra privalomas, o redakcijos ir žurnalistai paaiškinimus dėl skundų gali teikti raštu iš anksto (ir beveik visada šia galimybe pasinaudoja). Skundai paprastai nagrinėjami atviruose Komisijos posėdžiuose. Komisija gali nuspręsti svarstyti klausimą uždarame posėdyje, jeigu uždaro posėdžio paprašo skundą pateikęs asmuo. Dažniausiai posėdyje dalyvauja tiek viešosios informacijos rengėjo (redakcijos) atstovas (atstovai), tiek ir jo advokatai. Autoriaus/pareiškėjo nedalyvavimo faktas neturi įtakos skundo nagrinėjimui, tačiau atvykus į posėdį užsitikrinama galimybė pateikti papildomus paaiškinimus ar akcentuoti svarbias aplinkybes. Leidėjams atstovaujantys teisininkai gerai išmano savo darbą, tačiau ne visada gali paaiškinti konkrečios publikacijos atsiradimo aplinkybes, kūrimo eigą, žurnalistinio darbo metodų pasirinkimą ir kt. Komisija, kurios viena pagrindinių funkcijų yra viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų profesinės etikos ugdymas, yra itin suinteresuota, kad posėdyje dalyvautų publikacijų autoriai ir arba redaktoriai, todėl kvietimuose į posėdį tai nuolat pabrėžiama.

Skundai – pagal kompetenciją

Dauguma skundų Komisiją pasiekia paštu, nors pareiškėjų patogumui Komisijos svetainėje yra sukurta elektroninė skundų pateikimo sistema.

Reglamente išvardijami pagrindiniai reikalavimai, kurie turi būti teikiamame skunde, taip pat numatyti atvejai, kada Komisija gali atidėti nagrinėjimą arba nenagrinėti skundo apskritai.

Dalį skundų pagal kompetenciją turėtų nagrinėti kitos institucijos, pavyzdžiui, skundus dėl garbės ir orumo, nepilnamečių apsaugos nuo žalingo informacijos poveikio, privataus gyvenimo apsaugos nagrinėja Žurnalistų etikos inspektorius, dėl politinės reklamos pažeidimo – Vyriausioji rinkimų komisija, dėl reklamos televizijoje – Lietuvos radijo ir televizijos komisija, dėl profesinės etikos pažeidimų kitų šalių žiniasklaidoje – tų šalių žiniasklaidos savitvarkos ar priežiūros institucijas ir t. t.

Komisija 9 skundus paliko nenagrinėtus arba pasiūlė pareiškėjams kreiptis į kitas institucijas (Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą, Vyriausiąją rinkimų komisiją ir kt.); du skundus atsiėmė patys pareiškėjai.

Teisminiai procesai

Praėjusiais metais viešosios informacijos rengėjai teismui apskundė 10 Komisijos priimtų sprendimų: 7 spaudos, 3 interneto. Iš jų keturis skundus pirmosios instancijos teismas atmetė, vienas teismo sprendimas įsiteisėjo, kiti trys – apskųsti aukštesnės instancijos teismui.

Apibendrinant teisminių bylinėjimųsi praktiką, pastebėtina, jog viešosios informacijos rengėjai savaip interpretavo Etikos kodekse įtvirtintas „teisės atsakyti“ ir „kalbos kultūros“ sąvokas. Teisė atsakyti kartais suprantama kaip kritikuojamo asmens teisė po publikacijos paskelbti atsakomąją nuomonę, o kalbos kultūra – tik kaip kalbos taisyklingumas ir (ar) bendrinės kalbos reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, jog Komisija minėtas sąvokas supranta plačiau, buvo siūloma jas tikslinti. Visuomenės informavimo etikos kodekse į tai atsižvelgta.

Kitas teisme dažnai keliamas klausimas – tai konkretaus skundo nagrinėjimo ribos, t. y. ar gali Komisija priimti sprendimus dėl Etikos kodekso pažeidimų, kurių skundžiamoje publikacijoje neįžvelgia ir (ar) neskundžia pats pareiškėjas. Ši problema yra ypač aktuali tais atvejais, kai viešosios informacijos rengėjas apsiriboja vien raštiškais paaiškinimais į pareiškėjo skundą ir Komisijos posėdyje nedalyvauja.

Šviečiamoji veikla

2015 m. Komisijos nariai ir Asociacijos direktorius dalyvavo Lietuvos žurnalistų sąjungos surengtame regioninės žiniasklaidos atstovams skirtame praktinių seminarų cikle „Žurnalistika ir žmogaus teisės – profesinių standartų praktinis taikymas“, kur skaitė pranešimus žiniasklaidos etikos klausimais.

2015 m. spalio mėn. Komisijos nariai Tauragės rajono savivaldybėje organizavo praktinį seminarą „Visuomenės informavimo etika: tendencijos ir iššūkiai“, skaitė paskaitas Vytauto Didžiojo universiteto ir Socialinių mokslų kolegijos studentams.

2015 m. gruodžio mėn. skaitytas pranešimas Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos konferencijoje Visuomenės informavimo priemonės Lietuvoje: neįgaliųjų socialinės integracijos ar atskirties didinimas?“