Nuo metų pradžios Visuomenės informavimo etikos komisija sulaukia klausimų dėl žurnalistų, redakcijų darbuotojų, savininkų dalyvavimo politinėje kampanijoje, rinkimų kampanijos nušvietimo, kandidatų dalyvavimo laidų vedėjais, žurnalistų moderavimo politinės kampanijos renginiuose ir kt. ir interesų konfliktų. Visuomenės informavimo etikos komisija tikisi, kad suformuluoti atsakymai padės priimti teisingus sprendimus.

Žurnalistas yra politinės kampanijos dalyvis, dalyvauja rinkimuose kaip partijos kandidatas? Ką daryti vengiant interesų konflikto?

Kiekvienas pilietis gali siekti ir būti išrinktas į valdžios struktūras nepriklausomai nuo profesijos. Tačiau sąžiningos konkurencijos principas reikalauja, kad žurnalistas, dalyvaujantis rinkimų kovoje, jos metu stabdytų savo žurnalistinę veiklą ir vengtų daryti įtaką rinkėjams pasinaudodamas savo profesija.

Pagal Visuomenės informavimo etikos kodekso 23 straipsnį žurnalisto profesinė veikla nesuderinama su darbu valstybės ir vietos valdžios institucijose, dalyvavimu politinių partijų veikloje bei prieštarauja visuomenės informavimo etikos principams.

Komisija taip pat primena, kad žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai neturi naudoti turimos profesinės informacijos savo asmeniniams tikslams ir naudai (Visuomenės informavimo etikos kodekso 25 str.).

Ar žurnalistas gali būti rinkimų komiteto kandidatu savivaldybių rinkimuose?

Visuomeninių rinkimų komitetų nariai ir politinių partijų nariai yra lygiaverčiai rinkimų kampanijų subjektai. Politinės partijos ir rinkimų komitetai vienodomis sąlygomis gali teikti visuomenei informaciją apie savo veiklą, vertybes, požiūrį.

Partijos ir visuomeniniai rinkimų komitetai, keldami kandidatus ar jų sąrašus dalyvauti rinkimuose, įsijungia į konkurencinę kovą dėl politinės atstovaujamosios institucijos formavimo. Todėl žiniasklaidos priemonėse dirbantys žurnalistai neturėtų dalyvauti nei politinių partijų, nei visuomeninių rinkimų komitetų veikloje, nes tai sukelia interesų konfliktą.

Jeigu žurnalistas nusprendžia dalyvauti rinkimuose su komitetu, jis, kaip ir partijos kandidatas, turėtų rinkiminio laikotarpio metu nusišalinti nuo žurnalistinės veiklos.

Redakcija, kurios žurnalistas dalyvauja rinkimuose, turėtų jį traktuoti kaip bet kurį rinkimų dalyvį, nedarydama išimčių.

Ar gali žurnalistas būti apygardos, apylinkės rinkimų komisijos nariu?

Dirbdamas rinkimų komisijoje žurnalistas negalėtų objektyviai ir nešališkai informuoti apie jos darbą, nes būtų asmeniškai su ja susijęs ir kiltų interesų konfliktas.

Žurnalistas turi įvertinti, kad rinkimų komisijos narys pasirašo pasižadėjimą sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas rinkimų komisijoje, todėl, siekdamas išvengti interesų konflikto, žurnalistas negalės rengti informacijos apie rinkimus.

Ar gali žurnalistas būti rinkimų stebėtoju?

Žurnalistui derėtų atsisakyti stebėtojo pareigų, jeigu jas pasiūlo politinės partijos, išsikėlę kandidatai, rinkimų komitetai, kandidatai į savivaldybių tarybų narius – merus, nes tai reikštų susisaistymą su politinės kampanijos dalyviu ir būtų kliūtis išlikti nešališkam.

Ar gali žurnalistas moderuoti kandidatų susitikimus, debatus?

Taip. Tačiau turi laikytis nešališkumo, lygiateisiškumo, vengti simpatijų, antipatijų demonstravimo.

Ar gali žurnalistas agituoti už/prieš kandidatą, sąrašą?

Žurnalistai neturėtų būti propagandistais, reklamuoti politikų, rinkiminių sąrašų. Žurnalistai turi išnaudoti visą profesionalumo arsenalą ir įstatymų suteiktas galimybes, kad suteiktų rinkėjams objektyvią informaciją, padedančią įvertinti rinkimų kampanijos dalyvius. Rinkimai atspindi visuomenės pilietiškumą, todėl raginti dalyvauti rinkimuose yra pilietiška, tačiau agituoti už ar prieš konkretų kandidatą nėra žurnalistinis pilietiškumas. Tai pasakytina ir apie žurnalistų įrašus socialiniuose tinkluose, kur derėtų susilaikyti nuo agitacijos ar simpatijų/antipatijų raiškos.

Ar draudimas dalyvauti politinėse kampanijose taikytinas ir redaktoriams?

Redaktorius, kaip bet kuris žurnalistas, mėgindamas derinti darbą ir dalyvavimą politinių partijų veikloje, neišvengiamai patenka į interesų konfliktą. Nenusišalindamas nuo pareigų rinkimų kampanijų metu, jis kuria sau išskirtines sąlygas.

Žurnalistas, nuėjęs į politiką, tęsia žurnalistinę veiklą, bet pasirašo kūrinius slapyvardžiu. Ar tai išsprendžia etinę problemą?

Ne. Tai vertintina kaip nesąžiningumas ir slapukavimas.

Rinkimų kampanijos metu žurnalistas ar už visuomenės informavimo priemonės turinį atsakingas redaktorius formaliai pasitraukia iš pareigų, įsidarbina toje pačioje įmonėje techniniu darbuotoju (maketuotoju, projektų vadovu ar kt.), bet faktiškai tęsia įprastą veiklą. Ar toks sprendimas panaikina etinę problemą?

Jei žurnalistas ar už visuomenės informavimo priemonės turinį atsakingas asmuo rinkimų kampanijos metu ne tik formaliai pasitraukia iš pareigų, bet ir faktiškai atsisako įprasto darbo, toks sprendimas yra tinkamas. Tačiau vien formalus perėjimas į kitas pareigas neatsisakius įprastos žurnalisto, redaktoriaus veiklos nepanaikina konflikto. Šiuo atveju galioja turinio viršenybės formos atžvilgiu principas.

Ar visuomenės informavimo priemonės savininko, redakcijos darbuotojo (ne žurnalisto) dalyvavimas politinėse kampanijose suderinamas su visuomenės informavimo etika?

Kiekvienas visuomenės informavimo priemonės darbuotojas kažkuria prasme atstovauja savo organizacijai, todėl derėtų susilaikyti nuo veiksmų, darančių įtaką rinkėjams. Rinkimų kampanijose dalyvaujantys visuomenės informavimo priemonių savininkai neturėtų piktnaudžiauti savo padėtimi, būti sąžiningi kitų rinkimų kampanijos dalyvių atžvilgiu. Visuomenės informavimo priemonės savininkui įsitraukus į politines varžytuves, redakcija ir jos darbuotojai susiduria su sunkiai įgyvendinamu iššūkiu išlikti objektyviais ir nešališkais kitų politinės kampanijos dalyvių atžvilgiu. Etikos standartus puoselėjanti redakcija turėtų visuomenės informavimo priemonės savininką traktuoti kaip bet kurį rinkimų dalyvį.

Ar gali politikas vesti rinkimų laidą. Ar tai dera su visuomenės informavimo etika?

Profesionaliam politikui neuždrausta vesti televizijos, radijo laidų, tačiau rinkimų kampanijos metu jis turėtų nusišalinti nuo laidos vedimo, siekdamas išvengti nesąžiningo pranašumo politinės reklamos srityje, nebent tokios laidos yra apmokamos rinkimų kampanijos lėšomis ir pažymėtos kaip politinė reklama.

Informuodamas apie rinkimus žurnalistas gali būti nepagrįstai apkaltintas tendencingumu, neobjektyvumu? Atsisakyti rinkimų temos būtų neprotinga. Kaip elgtis?

Rinkimų laikotarpiu žiniasklaida imasi aiškinamosios funkcijos, analizuodama ir supažindindama visuomenę su politinių partijų programomis, palygindama kandidatų pozicijas, supažindindama su jų veikla. Svarbu tai, kad žiniasklaidos priemonės nesudarytų išskirtinių sąlygų vienam kandidatui, vienai kuriai politinei partijai ar jų grupei, suteiktų kritikuojamiems asmenims atsakymo teisę. Verta prisiminti ir „Piliečių santalkos“ dar 2008-aisiais suformuluotus pasiūlymus žiniasklaidai nušviečiant rinkimus: tapatintis su rinkėjų, o ne kandidatų poreikiais; įsiminti, jog žurnalistas politikui teikia „viešumo deguonį“; skelbti tik pažymėtą politinę reklamą; apdairiai naudotis visuomenės apklausų duomenimis. Svarbiausia sąlyga - taikyti aukščiausius profesionalumo standartus:

• priešintis kandidato reikalavimui pateikti klausimus iš anksto;
• priešintis kandidato reikalavimui parodyti atsakymus prieš spausdinant;
• vengti „bandos žurnalistikos“ politinės kampanijos metu;
• neapsiriboti vien kandidato teikiama informacija;
• sudaryti sąlygas kandidatui atsakyti į kaltinimus.

Gegužės 8-ąją su Visuomenės informavimo etikos komisijos nariais susitiko Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro žiniasklaidos analitikas Pietro Tesfamariam. Svečias atvyko kaip Lietuvos rinkimų vertinimo misijos narys.

P. Tesfamariam pristatė misiją, kartu su Komisijos nariais aptarė Komisijos vaidmenį rinkimuose bei kylančius iššūkius jų metu.

Rinkimų vertinimo misija – tai nedidelė vertintojų grupė, siunčiama į šalis, kuriose užtikrintas pasitikėjimas rinkimų procesu. Misijos tikslas yra įvertinti specifines problemas.

Balandžio 30-ąją įvyko Visuomenės informavimo etikos komisijos ir LRT vadovų bei žurnalistų susitikimas, kurį inicijavo visuomeninis transliuotojas. Pokalbyje dalyvavo LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė, Tyrimų skyriaus žurnalistai ir Teisės skyriaus darbuotojai. VIEK atstovavo pirmininkas Viktoras Trofimišinas, pirmininko pavaduotoja Vaiva Žukienė, narės Ramutė Šimukauskaitė, Gražina Petrošienė, Aistė Žilinskienė.

LRT direktorė sutiko su Komisijos nuomone, kad visuomeninis transliuotojas turėtų būti profesionalumo ir bešališkumo pavyzdys. Jos žodžiais, LRT tikslas – profesionali, aukštų etinių standartų žurnalistika. Visai neseniai visuomeninis transliuotojas patvirtino LRT žurnalistų etikos kodeksą bei įsteigė Etikos komisiją, kurioje dalyvauja teisininkai bei visų trijų platformų (televizijos, radijo ir portalo) žurnalistai. LRT žurnalistų etikos kodeksas kartu su Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksu pripažįstamas LRT darbo tvarkos taisyklių dalimi.

Komisijos pirmininkas V. Trofimišinas apžvelgė svarbesnius Visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus, kurie būdingi šalies žiniasklaidai. Vienas dažniausiai pasitaikančių pažeidimų – nesuteikimas kritikuojamam asmeniui teisės atsakyti į kritiką. Šios klaidos neišvengia ir kai kurios LRT publikacijos.

„Tyrimų skyrius atlieka labai reikšmingą darbą nagrinėdamas viešųjų asmenų sąsajas su verslu, politinės korupcijos apraiškas, tačiau ne iki galo patikrinta informacija, atsakymo teisės nesuteikimas gali sugadinti ir labai gerą darbą, mažinti pasitikėjimą  žurnalistiniais tyrimais", - teigė V. Trofimišinas.

Pokalbio dalyviai aptarė bendrą žiniasklaidos situaciją, bandymus varžyti žurnalistų darbą, politikų siekius smulkmeniškai reglamentuoti publikacijų turinį, tam tikrą nepasitikėjimą žiniasklaidos savireguliacijos institucijomis.

Šalys sutarė, kad būtina bendradarbiauti ginant žiniasklaidos saviraiškos laisvę, diegiant ir puoselėjant profesionaliosios etikos standartus, skatinant žurnalistų ir leidėjų savitvarką.

Balandžio 26-27 d. Druskininkuose vyko seminaras ,,Lytiškumo tendencijos Lietuvos žiniasklaidoje“, kurį organizavo Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos sporto žurnalistų federacija ir Visuomenės informavimo etikos komisija. Renginyje pristatytos Tarptautinio olimpinio komiteto parengtos gairės sporto žurnalistams (,,Gender Portroyal Guidelines 2018“), kalbėta apie atskirų sporto šakų reikalų nušvietimo Lietuvoje problemas, diskutuota apie tai, ar vyrų ir moterų pasiekimai sulaukia tokio paties dėmesio sporto naujienose.

LTOK tarptautinių ryšių direktorė Vaida Masalskytė pabrėžė, kad TOK siekia užtikrinti, kad žiniasklaidoje būtų daugiau skiriama dėmesio moterų sportui, akcentuojami sportiniai moterų pasiekimai, o ne jų išvaizda, amžius ar kiti su sportu mažai susiję dalykai.

Diskusijose dalyvavę sportininkai, federacijų atstovai kalbėjo, kad Lietuvoje skiriama daug dėmesio kelioms labai populiarioms sporto šakoms, pavyzdžiui, vyrų krepšiniui, tačiau dažnai nutylima arba labai santūriai kalbama apie kitų sričių sportininkus, ypač apie moterų ir jaunimo pasiekimus.

Įvairių žiniasklaidos priemonių sporto žurnalistai teigė, kad sporto žurnalistika Lietuvoje gyvena ne geriausius laikus, tas pats žurnalistas rašo beveik apie visus sporto renginius, tad jam tenka rinktis, kas galėtų labiausiai dominti skaitytojus ar žiūrovus, ir tik svarbių ar tarptautinių varžybų metu redakcijos akredituoja daugiau žurnalistų.

Seminare pranešimą apie lytiškumo aspektus etikos požiūriu Lietuvos žiniasklaidoje skaitė Visuomenės informavimo etikos komisijos pirmininko pavaduotoja Vaiva Žukienė. Nors Komisija yra svarsčiusi keletą atvejų susijusių su sporto žiniasklaida, jie nebuvo išskirtiniai - nesuteikta teisė atsakyti, nepatikrinti šaltiniai, netiksli informacija. Kita vertus, užsienio pavyzdžiai rodo, kad tiek moterų sporto vaizdavimas žiniasklaidoje, tiek sporto žurnalisčių darbas susiduria su tam tikra diskriminacija, įsigalėjusiais stereotipais ar atsainiu požiūriu į moteris sporte.

Siekiant įtvirtinti lyčių lygiateisiškumo principus sporto žiniasklaidoje, reikėtų sutelkto darbo, ruošiant rekomendacijas ar kitą dokumentą, kurį būtų galima patvirtinti ir paskelbti viešosios informacijos rengėjams.

Pranešimus taip pat skaitė Sporto žurnalistų federacijos pirmininkas Tautvydas Vencevičius, žurnalistė Eglė Šilinskaitė-Puškorė, dr. Džina Donauskaitė ir kiti. Diskusiją moderavo dr. prof. Audronė Nugaraitė ir Dainius Radzevičius.

Visuomenės informavimo etikos komisija 2018 metais išnagrinėjo daugiausia skundų per savo ketverių metų veikos laikotarpį. Kasmet didėjantis skundų skaičius rodo augantį pasitikėjimą Komisija ir jos sprendimų svarbą vertinant visuomenės informavimo priemonių pateikiamos informacijos kokybę, žurnalistų profesionalumą ir etiškumą.

Komisija 2018 m. išnagrinėjo 159 suinteresuotų asmenų skundus, 9 Vyriausiosios rinkimų komisijos prašymus ir 4 savo pačios inicijuotus tyrimus dėl 258 publikacijų, programų ir žurnalistinės veiklos atvejų.

Išsamią Visuomenės informavimo etikos komisijos 2018 m. veiklos ataskaitą galite atsisiųsti pdf formatu.

Nuo metų pradžios Visuomenės informavimo etikos komisija sulaukia klausimų dėl žurnalistų, redakcijų darbuotojų, savininkų dalyvavimo politinėje kampanijoje, rinkimų kampanijos nušvietimo, kandidatų dalyvavimo laidų vedėjais, žurnalistų moderavimo politinės kampanijos renginiuose ir kt. ir interesų konfliktų. Visuomenės informavimo etikos komisija tikisi, kad suformuluoti atsakymai padės priimti teisingus sprendimus.

Žurnalistas yra politinės kampanijos dalyvis, dalyvauja rinkimuose kaip partijos kandidatas? Ką daryti vengiant interesų konflikto?

Kiekvienas pilietis gali siekti ir būti išrinktas į valdžios struktūras nepriklausomai nuo profesijos. Tačiau sąžiningos konkurencijos principas reikalauja, kad žurnalistas, dalyvaujantis rinkimų kovoje, jos metu stabdytų savo žurnalistinę veiklą ir vengtų daryti įtaką rinkėjams pasinaudodamas savo profesija.

Pagal Visuomenės informavimo etikos kodekso 23 straipsnį žurnalisto profesinė veikla nesuderinama su darbu valstybės ir vietos valdžios institucijose, dalyvavimu politinių partijų veikloje bei prieštarauja visuomenės informavimo etikos principams.

Komisija taip pat primena, kad žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai neturi naudoti turimos profesinės informacijos savo asmeniniams tikslams ir naudai (Visuomenės informavimo etikos kodekso 25 str.).

Ar žurnalistas gali būti rinkimų komiteto kandidatu savivaldybių rinkimuose?

Visuomeninių rinkimų komitetų nariai ir politinių partijų nariai yra lygiaverčiai rinkimų kampanijų subjektai. Politinės partijos ir rinkimų komitetai vienodomis sąlygomis gali teikti visuomenei informaciją apie savo veiklą, vertybes, požiūrį.

Partijos ir visuomeniniai rinkimų komitetai, keldami kandidatus ar jų sąrašus dalyvauti rinkimuose, įsijungia į konkurencinę kovą dėl politinės atstovaujamosios institucijos formavimo. Todėl žiniasklaidos priemonėse dirbantys žurnalistai neturėtų dalyvauti nei politinių partijų, nei visuomeninių rinkimų komitetų veikloje, nes tai sukelia interesų konfliktą.

Jeigu žurnalistas nusprendžia dalyvauti rinkimuose su komitetu, jis, kaip ir partijos kandidatas, turėtų rinkiminio laikotarpio metu nusišalinti nuo žurnalistinės veiklos.

Redakcija, kurios žurnalistas dalyvauja rinkimuose, turėtų jį traktuoti kaip bet kurį rinkimų dalyvį, nedarydama išimčių.

Ar gali žurnalistas būti apygardos, apylinkės rinkimų komisijos nariu?

Dirbdamas rinkimų komisijoje žurnalistas negalėtų objektyviai ir nešališkai informuoti apie jos darbą, nes būtų asmeniškai su ja susijęs ir kiltų interesų konfliktas.

Žurnalistas turi įvertinti, kad rinkimų komisijos narys pasirašo pasižadėjimą sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas rinkimų komisijoje, todėl, siekdamas išvengti interesų konflikto, žurnalistas negalės rengti informacijos apie rinkimus.

Ar gali žurnalistas būti rinkimų stebėtoju?

Žurnalistui derėtų atsisakyti stebėtojo pareigų, jeigu jas pasiūlo politinės partijos, išsikėlę kandidatai, rinkimų komitetai, kandidatai į savivaldybių tarybų narius – merus, nes tai reikštų susisaistymą su politinės kampanijos dalyviu ir būtų kliūtis išlikti nešališkam.

Ar gali žurnalistas moderuoti kandidatų susitikimus, debatus?

Taip. Tačiau turi laikytis nešališkumo, lygiateisiškumo, vengti simpatijų, antipatijų demonstravimo.

Ar gali žurnalistas agituoti už/prieš kandidatą, sąrašą?

Žurnalistai neturėtų būti propagandistais, reklamuoti politikų, rinkiminių sąrašų. Žurnalistai turi išnaudoti visą profesionalumo arsenalą ir įstatymų suteiktas galimybes, kad suteiktų rinkėjams objektyvią informaciją, padedančią įvertinti rinkimų kampanijos dalyvius. Rinkimai atspindi visuomenės pilietiškumą, todėl raginti dalyvauti rinkimuose yra pilietiška, tačiau agituoti už ar prieš konkretų kandidatą nėra žurnalistinis pilietiškumas. Tai pasakytina ir apie žurnalistų įrašus socialiniuose tinkluose, kur derėtų susilaikyti nuo agitacijos ar simpatijų/antipatijų raiškos.

Ar draudimas dalyvauti politinėse kampanijose taikytinas ir redaktoriams?

Redaktorius, kaip bet kuris žurnalistas, mėgindamas derinti darbą ir dalyvavimą politinių partijų veikloje, neišvengiamai patenka į interesų konfliktą. Nenusišalindamas nuo pareigų rinkimų kampanijų metu, jis kuria sau išskirtines sąlygas.

Žurnalistas, nuėjęs į politiką, tęsia žurnalistinę veiklą, bet pasirašo kūrinius slapyvardžiu. Ar tai išsprendžia etinę problemą?

Ne. Tai vertintina kaip nesąžiningumas ir slapukavimas.

Rinkimų kampanijos metu žurnalistas ar už visuomenės informavimo priemonės turinį atsakingas redaktorius formaliai pasitraukia iš pareigų, įsidarbina toje pačioje įmonėje techniniu darbuotoju (maketuotoju, projektų vadovu ar kt.), bet faktiškai tęsia įprastą veiklą. Ar toks sprendimas panaikina etinę problemą?

Jei žurnalistas ar už visuomenės informavimo priemonės turinį atsakingas asmuo rinkimų kampanijos metu ne tik formaliai pasitraukia iš pareigų, bet ir faktiškai atsisako įprasto darbo, toks sprendimas yra tinkamas. Tačiau vien formalus perėjimas į kitas pareigas neatsisakius įprastos žurnalisto, redaktoriaus veiklos nepanaikina konflikto. Šiuo atveju galioja turinio viršenybės formos atžvilgiu principas.

Ar visuomenės informavimo priemonės savininko, redakcijos darbuotojo (ne žurnalisto) dalyvavimas politinėse kampanijose suderinamas su visuomenės informavimo etika?

Kiekvienas visuomenės informavimo priemonės darbuotojas kažkuria prasme atstovauja savo organizacijai, todėl derėtų susilaikyti nuo veiksmų, darančių įtaką rinkėjams. Rinkimų kampanijose dalyvaujantys visuomenės informavimo priemonių savininkai neturėtų piktnaudžiauti savo padėtimi, būti sąžiningi kitų rinkimų kampanijos dalyvių atžvilgiu. Visuomenės informavimo priemonės savininkui įsitraukus į politines varžytuves, redakcija ir jos darbuotojai susiduria su sunkiai įgyvendinamu iššūkiu išlikti objektyviais ir nešališkais kitų politinės kampanijos dalyvių atžvilgiu. Etikos standartus puoselėjanti redakcija turėtų visuomenės informavimo priemonės savininką traktuoti kaip bet kurį rinkimų dalyvį.

Ar gali politikas vesti rinkimų laidą. Ar tai dera su visuomenės informavimo etika?

Profesionaliam politikui neuždrausta vesti televizijos, radijo laidų, tačiau rinkimų kampanijos metu jis turėtų nusišalinti nuo laidos vedimo, siekdamas išvengti nesąžiningo pranašumo politinės reklamos srityje, nebent tokios laidos yra apmokamos rinkimų kampanijos lėšomis ir pažymėtos kaip politinė reklama.

Informuodamas apie rinkimus žurnalistas gali būti nepagrįstai apkaltintas tendencingumu, neobjektyvumu? Atsisakyti rinkimų temos būtų neprotinga. Kaip elgtis?

Rinkimų laikotarpiu žiniasklaida imasi aiškinamosios funkcijos, analizuodama ir supažindindama visuomenę su politinių partijų programomis, palygindama kandidatų pozicijas, supažindindama su jų veikla. Svarbu tai, kad žiniasklaidos priemonės nesudarytų išskirtinių sąlygų vienam kandidatui, vienai kuriai politinei partijai ar jų grupei, suteiktų kritikuojamiems asmenims atsakymo teisę. Verta prisiminti ir „Piliečių santalkos“ dar 2008-aisiais suformuluotus pasiūlymus žiniasklaidai nušviečiant rinkimus: tapatintis su rinkėjų, o ne kandidatų poreikiais; įsiminti, jog žurnalistas politikui teikia „viešumo deguonį“; skelbti tik pažymėtą politinę reklamą; apdairiai naudotis visuomenės apklausų duomenimis. Svarbiausia sąlyga - taikyti aukščiausius profesionalumo standartus:

• priešintis kandidato reikalavimui pateikti klausimus iš anksto;
• priešintis kandidato reikalavimui parodyti atsakymus prieš spausdinant;
• vengti „bandos žurnalistikos“ politinės kampanijos metu;
• neapsiriboti vien kandidato teikiama informacija;
• sudaryti sąlygas kandidatui atsakyti į kaltinimus.

Parlamentinės opozicijos surengtoje diskusijoje dėl Visuomenės informavimo ir LRT įstatymų pataisų dalyvavo Visuomenės informavimo etikos komisijos pirmininko pavaduotoja Vaiva Žukienė.

Remiantis Visuomenės informavimo įstatymo pataisomis, kurioms po pateikimo pritarė Seimas, žiniasklaidai būtų draudžiama skleisti ne tik dezinformaciją ir karo propagandą, bet ir informaciją, kuria skatinamas nepasitikėjimas Lietuvos valstybe ir jos institucijomis.

Diskusijoje dalyvavę LRT, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos, Visuomenės informavimo etikos komisijos, Lietuvos žurnalistų sąjungos, Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos, įvairių žiniasklaidos priemonių, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovai kritiškai vertino siūlomas įstatymų pataisas.

Seimo Teisės departamentas šias pataisas yra paskelbęs nekokybiškomis. Tačiau labiausiai buvo kritikuojamas siekis kuo greičiau pakeisti įstatymus, nediskutuojant su visuomenės informavimo sektoriaus dalyviais ir neįsiklausant į jų pastabas.

Visuomenės informavimo etikos komisija šiuo klausimu yra paskelbusi viešą pareiškimą.

Lietuvos žurnalistų sąjunga, Visuomenės informavimo etikos komisija ir Vyriausioji rinkimų komisija rengia bendrus praktinius seminarus žurnalistams „Rinkimai-2019: politikos ir žurnalistikos santykių ypatumai rinkimų metu".

Pirmas seminaras įvyko Kauno žurnalistų namuose sausio 17-ąją. Visuomenės informavimo etikos aspektus politinių kampanijų metu ir skundų nagrinėjimo praktiką susirinkusiems pristatė Visuomenės informavimo etikos komisijos pirmininkas Viktoras Trofimišinas. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė supažindino su teisiniais rinkimų reguliavimo ypatumais.

Nuotraukoje (iš kairės): Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė, Visuomenės informavimo etikos komisijos pirmininkas Viktoras Trofimišinas

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius kalbėjo apie iššūkius, su kuriais susiduria žurnalistai ir žiniasklaida, informuodami visuomenę rinkimų metu. Seminare taip pat dalyvavo ir kalbėjo Visuomenės informavimo etikos komisijos narė Gražina Petrošienė. Seminaro metu buvo atsakyta į dalyvių klausimus, diskutuota apie konkrečias situacijas ir atvejus.

Seminaro dalyviai Kauno žurnalistų namuose

Antras seminaras surengtas sausio 25-ąją Klaipėdoje, į kurį susirinko Klaipėdos, Palangos ir pajūrio rajonų žurnalistai. Visuomenės informavimo etikos aspektus politinių kampanijų metu seminare pristatė Visuomenės informavimo etikos komisijos pirmininko pavaduotoja Vaiva Žukienė. Su iššūkiais žurnalistams ir žiniasklaidai rinkimų metu supažindino Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko pavaduotojas Darius Lukoševičius. Teisinius rinkimų reguliavimo ypatumus ir aktualią VRK praktiką pristatė Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė.

Nuotraukoje: Visuomenės informavimo etikos komisijos pirmininko pavaduotoja Vaiva Žukienė seminare Klaipėdoje

Nuotraukos Vido Mačiulio, Jolantos Beniušytės

Lapkričio 9-ąją Seime įvyko Visuomenės informavimo etikos asociacijos ir parlamentinio Kultūros komiteto organizuota diskusija „Žiniasklaidos savireguliavimo sistema: iššūkiai ir aktualijos“. Renginio organizatoriai siekė prie vieno stalo suburti politikus, žiniasklaidos priemonių, žurnalistų organizacijų, žiniasklaidos reguliavimo institucijų, valstybinės valdžios ir valdymo institucijų atstovus pokalbiui apie žiniasklaidos savireguliavimo situaciją Lietuvoje, galimus jos stiprinimo kelius.

Renginio dalyvius pasveikino parlamentinio Kultūros komiteto narys Vytautas Kernagis. Diskusiją moderavo Visuomenės informavimo etikos komisijos pirmininko pavaduotojas Vaiva Žukienė.

Kalbėta apie žiniasklaidos savireguliavimo ypatumus (Viktoras Trofimišinas, Visuomenės informavimo etikos komisijos pirmininkas), žurnalistikos atsakomybę ir atskaitomybę skaitmeniniame pasaulyje (dr. Audronė Nugaraitė, VDU Viešosios komunikacijos katedros profesorė), žurnalistų profesionalumą ir etiką (dr. Jolanta Mažylė, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos ir audiovizualinių medijų katedros docentė), visuomenės informavimo savireguliacijos santykį su kitais asmens teisių gynimo būdais (dr. Ąžuolas Čekanavičius, Visuomenės informavimo etikos komisijos narys), žiniasklaidos verslo ir savireguliacijos santykį (Gintaras Zdebskis, Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos prezidentas, radijo stoties ,,Lietus“ vadovas), etikos aspektus vietinėje žiniasklaidoje (Vilija Butkuvienė, Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos valdybos pirmininko pavaduotoja, Klaipėdos rajono laikraščio „Banga“ redaktorė).

Nuomonėmis apie savireguliacijos būklę ir jos stiprinimo būtinybę dalijosi žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė, Seimo narys Robertas Šarknickas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkas Algis Norkūnas, Kultūros ministerijos Visuomenės informavimo ir autorių teisių politikos skyriaus vedėjas Deividas Velkas.

Diskusijos vaizdo įrašą galima peržiūrėti Seimo „YouTube“ paskyroje.

Nuotr. autorius Viktoras Popandopula

Ištrauka iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-1651-629/2018

18. Visuomenės informavimo etikos asociacija yra viena iš viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos reglamentavimo ir savitvarkos institucijų, savo veikloje siekianti užtikrinti Kodekso nuostatų laikymąsi, visuomenės informavimo etikos principų puoselėjimą visuomenės informavimo veikloje ir ugdyti visuomenės sąmoningumą vertinant visuomenės informavimo procesus bei naudojantis viešąja informacija (Visuomenės informavimo įstatymo 46 str. 1 d.). Visuomenės informavimo etikos komisija šiuo atveju yra kolegialus Asociacijos sprendimus pagal nustatytą kompetenciją priimantis organas. Komisijos kompetencija apima šias funkcijas: 1) rūpinasi viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų profesinės etikos ugdymu; 2) nagrinėja profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai informuodami visuomenę; 3) nagrinėja asmenų skundus dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos, galbūt pažeidus Kodekso nuostatas, taip pat nagrinėja viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų tarpusavio ginčus dėl Kodekso pažeidimų; 4) bendradarbiaudama su valstybės įstaigomis ir institucijomis užtikrina visuomenės raštingumo naudojantis visuomenės informavimo priemonėmis plėtrą, informacijos kritinio vertinimo ir analizės principų sklaidą; 5) organizuoja renginius visuomenės informavimo srities profesinės etikos klausimais, dalyvauja įgyvendinant valstybės institucijų strateginio planavimo programas, veiklos planus. Į Komisiją gali kreiptis visi suinteresuoti asmenys (Visuomenės informavimo įstatymo 46¹ str. 1, 3, 4 d.).

19. Aptartų Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų analizė leidžia teigti, kad visuomenės informavimo principų, tarp jų ir etikos normų bei Kodekso nuostatų, laikymasis yra kiekvieno viešosios informacijos rengėjo, skleidėjo, žurnalisto ar leidėjo pareiga, nepriklausomai nuo to, dalyvauja jis Asociacijos veikloje ar ne, yra jos narys ar juo nėra. Šios pareigos vykdymą prižiūri ir kontroliuoja Asociacija bei jos kolegialus organas – Komisija, kuri būtent ir nagrinėja profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė bet kurie viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai informuodami visuomenę, taip pat nepriklausomai nuo to, dalyvauja jie Asociacijos veikloje ar ne, yra jos nariai ar jais nėra. Tai, kad pareiškėjas šiuo atveju nėra Asociacijos narys, neatleidžia jo nuo minėtos pareigos laikytis, be kita ko, etikos normų bei Kodekso nuostatų, ir nepaneigia Komisijos kompetencijos nagrinėti profesinės etikos pažeidimus, kuriuos jis galbūt padarė informuodamas visuomenę, ar asmenų skundus dėl jo veiklos, galbūt pažeidus Kodekso nuostatas.

20. Šiuo atveju minėtas teisinis reguliavimas ypatingas tik tuo, jog Komisija pagal nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojusius Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimus (2014 m. lapkričio 25 d. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 3, 31, 41, 43, 46, 49, 50 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 46¹ straipsniu įstatymas Nr. XII-1357) tapo nebe savarankiška viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų savitvarkos institucija, tačiau kolegialiu naujos viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų savitvarkos institucijos – Asociacijos, organu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2016 m. gegužės 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-531-261/2016 pažymėjo, kad 2014 m. lapkričio 25 d. redakcijos Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. XII-1357 Visuomenės informavimo etikos asociacijos Visuomenės informavimo etikos komisijai priskirta skundų (dėl profesinės etikos pažeidimų, kuriuos padarė žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ar jų dalyvių paskirti atsakingi asmenys informuodami visuomenę) nagrinėjimo funkcija iš esmės liko analogiška funkcijai, kurią atliko buvusi Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija pagal Visuomenės informavimo įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2015 m. sausio 1 d.) 46 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Todėl Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos, kuri pagal įstatymų leidėjo valią nutraukė veiklą, teises ir pareigas materialiąja prasme perėmė Visuomenės informavimo etikos asociacijos Visuomenės informavimo etikos komisija. Analogiškos pozicijos laikytasi ir kitose bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-320-146/2016, 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-711-624/2016, 2017 m. vasario 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-23-602/2017).

21. Vadovaujantis tuo, ankstesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo pripažįstama, kad, sistemiškai vertinant Visuomenės informavimo įstatymo 46 straipsnio 1, 7 ir 8 dalies nuostatas, darytina išvada, jog Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija turi valdingus įgalinimus ir viešosios informacijos skleidėjų, ir viešosios informacijos rengėjų atžvilgiu, t. y. įstatymu jai pavesta vykdyti viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų savitvarkos funkcijas (46 str. 1 d.), be to, šių subjektų atžvilgiu ji turi teisę priimti konkrečias teisines pasekmes turinčius administracinius sprendimus dėl profesinės etikos ar kitų pažeidimų (46 str. 7 ir 8 d.). Todėl būtent Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos kompetencijai priklauso nagrinėti klausimą, ar viešosios informacijos skleidėjai (platintojai) (ne tik rengėjai), be kita ko, padarė profesinės etikos pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁶³-1467/2012).

22. Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog pareiškėjo argumentai, kad dėl to, jog jis nėra Visuomenės informavimo etikos asociacijos narys, Komisija šiuo atveju apskritai neturėjo kompetencijos priimti skundžiamą sprendimą, yra nepagrįsti ir atmestini. Tai, kad pareiškėjas nėra Asociacijos narys, nereiškia, kad jis gali nesilaikyti profesinės etikos normų bei Kodekso nuostatų ir būti nekontroliuojamas dėl to. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismui nekilo pareiga nagrinėti Asociacijos steigimo dokumentų, įstatų dėl valdymo organų kompetencijos, kadangi byloje nebuvo kilęs ginčas dėl Asociacijos veiklos ar kompetencijos, jos sudarymo principų, juo labiau, kad, kaip nurodo pareiškėjas, jis netgi nėra šios Asociacijos narys.