Visuomenės informavimo etikos komisija, nagrinėdama skundus, kiekvieną atvejį vertina individualiai, atsižvelgdama į visą jai prieinamą informaciją, susiformavusią nacionalinių bei tarptautinių teismų praktiką bei kontekstą. Žiniasklaida gali ir turi skelbti informaciją, kuri yra reikšminga visuomenei, ypač kai tai yra susiję su viešųjų asmenų veikla. Šių asmenų pagrįstos kritikos ribos yra daug platesnės nei privačių asmenų atžvilgiu, o viešieji asmenys turi įvertinti savo veiklos svarbą viešajam interesui ir gerbti visuomenės teisę gauti informaciją. Tai ne kartą yra patvirtinę nacionaliniai ir tarptautiniai teismai.

Nagrinėdama vietos politiko skundą dėl Loretos Bataitienės publikacijos „Bendrovei žalą padaręs politikas laukia teismo“ laikraštyje„Biržiečių žodis“, Komisija, įvertinusi visas aplinkybes, nusprendė, kad Visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimo šioje publikacijoje nėra. Vis dėlto Komisija atkreipia dėmesį, kad laikraščio redakcijai vertėtų labiau įsigilinti į Kodekso nuostatas, ypač kiek tai susiję su kritikuojamo asmens teise atsakyti. Nors, kaip minėta, viešojo asmens kritikos ribos yra labai plačios, Kodeksas įpareigoja neigiamai kritikuojamam asmeniui visada suteikti galimybę paaiškinti, patikslinti ar paneigti informaciją. Jei tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako ja pasinaudoti, būtina apie tai pranešti toje pačioje publikacijoje.

Komisija dar kartą atkreipia dėmesį, kad viešosios informacijos rengėjas turi pareigą kreiptis į neigiamai kritikuojamą asmenį dėl komentaro, o ne laukti, kol jis kreipsis į redakciją pats. Žurnalisto pirmutinė pareiga – pateikti tikslią, nešališką informaciją, todėl būtina užtikrinti, kad girdimos būtų visos konflikto pusės. Bet koks manipuliavimas informacija, taip pat ir kritikuojamo asmens neišklausymas, byloja apie tam tikrą profesionalių įgūdžių stoką ir etikos normų ignoravimą.

Komisija rekomenduoja redakcijos žurnalistams laikytis nešališkumo principo ir puoselėti žurnalistinės etikos standartus savo darbe.