Žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai dažnai žiniasklaidoje nagrinėtas temas perkelia į socialinius tinklus, reikšdami savo nuomonę apie publikacijų herojus ar situacijas. Visuomenės informavimo etikos komisija atkreipia dėmesį, kad nuomonei, nepriklausomai nuo to, ar ji skelbiama žiniasklaidoje ar savo paskyroje socialiniuose tinkluose, taip pat galioja Visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau – Kodeksas) normos. Nuomonė turi būti skelbiama etiškai, pagrįsta faktais.

Komisija išnagrinėjo skundą dėl žurnalisto Luko Pilecko įrašų socialiniame tinkle „Facebook“. Komisija atsižvelgė į tai, kad pareiškėja aprašomuoju metu buvo rajono savivaldybės tarybos narė, viešas asmuo, kurio kritikos ribos yra žymiai platesnės nei privataus asmens, o minimos situacijos buvo skelbiamos įvairiose žiniasklaidos priemonėse. Nors Kodekso pažeidimo Komisija nenustatė, tačiau atkreipė dėmesį, kad žurnalisto įrašai socialiniame tinkle nėra korektiški: trūksta tikslumo, esama faktinių klaidų (ką pripažino ir pats žurnalistas), kurias derėjo ištaisyti, minimi įvykiai, kurie nėra tiesiogiai susiję su pareiškėja. Įraše minimas balsų pirkimo skandalas vyko ganėtinai seniai ir nuolat viešai apie jį priminėti nevertėtų, juolab kad, kaip pripažįsta ir žurnalistas, pareiškėja nebuvo šio skandalo dalyvė. Priekaištai asmeniui dėl pilnamečių jo šeimos narių galimai neteisėtos veiklos, Komisijos nuomone, vertintini kritiškai, juolab įrašų metu nebuvo įsiteisėjusio teismo sprendimo.

Komisija primena, kad žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai, reikšdami savo nuomonę viešojoje erdvėje, turi laikytis Kodekso nuostatų. Kodeksas įpareigoja žurnalistus, viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus nepriminti apie anksčiau pareikštus ir nepasitvirtinusius įtarimus, nebent būtų viešas interesas tokią informaciją skelbti. Tačiau ir tokiu atveju būtina pažymėti, kad įtarimai nepasitvirtino.