Visuomenės informavimo etikos komisija, nagrinėdama skundus, ypač dėl visuomenėje didelį atgarsį turinčių temų, neretai susiduria su priekaištais, kad žurnalistai ne itin tiksliai pateikia faktus, publikacijose gausu emocingų vertinimų, todėl pareiškėjams kartais susidaro įspūdis, jog žurnalistinis kūrinys yra šališkas, jame jaučiami subjektyvūs įvykių ir asmenų vertinimai, įžvelgiamos išankstinės nuostatos ir netgi sąskaitų suvedinėjimas.

Nuodugniai ištyrusi Vilniaus arkivyskupijos skundą dėl Rasos Karmazaitės publikacijos „Lietuvos lobį pasisavinusią Bažnyčią klampina įtarimai dėl karstų verslo“ bei šios žurnalistės įrašų jos paskyroje socialiniame tinkle ,,Facebook“ Komisija nenustatė Visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimų.

Publikacija, sukėlusi Vilniaus arkivyskupijos nepasitenkinimą, nagrinėja Vilniaus katedros požemiuose rastų karališkųjų regalijų atidengimo temą. Komisija atkreipia dėmesį, jog ši tema turėjo platų atgarsį šalyje, būta daug įvairių oficialių asmenų ir institucijų komentarų bei visuomenės diskusijų, apie tai daug informavo Lietuvos žiniasklaida. Akivaizdu, kad ši tema sudomino didelę visuomenės dalį, tad žurnalistai, gerbdami visuomenės teisę žinoti, siekė aprašyti, ištirti minimus įvykius. Komisijos nuomone, aiškinantis ganėtinai painią situaciją, pritrūko geranoriškumo, vietomis buvo manipuliuojama fakto ir nuomonės žanrais, nepasirinktas vienas aiškus publikacijos pobūdis (pvz. komentaras ar informacinis tekstas), nevengiama emocingų, neigiamą atspalvį turinčių posakių, negatyvių epitetų ir kategoriškų vertinimų, priplakama ir kita nemažiau skandalinga tema. Neigiamos emocijos itin atsispindi žurnalistės įraše socialiniame tinkle Facebook.

Autorė nesulaukė ir nepasitikslino Kultūros paveldo departamento sprendimo; nors šis netikslumas publikacijos neiškreipia ir laikytinas neesminiu, vis dėlto profesionaliam žurnalistui derėtų šį netikslumą ištaisyti, bent jau internetinėje versijoje publikaciją atnaujinti.

Žurnalisto pareiga – pateikti visuomenei teisingą, nešališką informaciją, o pastebėjus ar sužinojus apie netikslumus – nedelsiant juos taisyti. Nevienareikšmės temos, kurios sulaukia itin didelio visuomenės susidomėjimo ir sukelia prieštaringus vertinimus, žurnalistų turėtų būti tiriamos itin kruopščiai, siekiant kuo didesnio tikslumo ir nešališkumo, vengiant emocingų teiginių, kurie gilintų prieštaras ar skatintų konfliktą, visuomenės susiskaidymą.