Visuomenės informavimo etikos komisija (toliau – Komisija) išnagrinėjo Kretingos rajono savivaldybės mero Antano Kalniaus skundus dėl „Švyturio“ laikraštyje skelbtų Alvydo Ziabkaus „Praėjusių metų Kretingos pasiekimus sumenkino kaimynai“, „Apie melagienas, tiltus ir miltus“, „Darbėnai džiuginami dar neatsivesto briedžiuko dalybomis“, „Savo auditu besigiriantis A.Kalnius dar nesupranta apsijuokęs“, „Naujas motobolo klubas sveiko proto ieškos Taryboje“ bei Aisto Mendeikos publikacijos „Valdžia: „Nieko nematau, nieko negirdžiu“ ir nusprendė, kad Visuomenės informavimo etikos kodekso normos nebuvo pažeistos.

Vis dėlto Komisija, posėdžio metu pastebėjusi abipusį nenorą bendrauti, išklausyti vieni kitų, turi pastabų ir rekomendacijų abiems pusėms.

Žurnalisto pagrindinė pareiga – objektyviai informuoti visuomenę. Kritikuoti valdžios institucijas ir politikus yra suprantama ir būtina žurnalisto darbo dalis, tačiau ši kritika neturėtų būti nekonstruktyvi ir/ar savitikslė. Ir žiniasklaida, ir politikai turėtų suprasti, kad nuolatinis nesusikalbėjimas mažina pasitikėjimą šiomis institucijomis, o tuo pačiu – ir skleidžiama informacija.

Svarbu ir vertinga, kad laikraštyje, be informacinių pranešimų, skelbiami autoriniai žurnalistų komentarai. „Komentaruose aiškinami visuomeninio-politinio gyvenimo įvykiai, reiškiniai, aptariamos su jais susietos aplinkybės, nagrinėjamos problemos, analizuojami politinių veikėjų pasisakymai, partijų programos. Komentaruose pateikiami dažniausiai jau skelbtų faktų vertinimai, išdėstomas asmeninis komentatoriaus požiūris į juos.“^[1] Tačiau įvertinant tai, kad tai yra asmeninė autoriaus pozicija, nereikalaujanti kitos nuomonės išklausymo ir pan., rubrika, kurioje skelbiami tokie kūriniai, turi būti aiškiai įvardinta (komentaras, nuomonė, požiūris ar pan).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad profesionalus žurnalistas kritikos strėles turėtų kreipti netinkamam elgesiui ir veiksmams kritikuoti, išvengdamas argumentų ad hominem. Žurnalisto klausimai turėtų būti tikslūs ir dalykiški, be išankstinių nuostatų.

Komisija taip pat atkreipia dėmesį, kad viešųjų asmenų (o tokie yra visų lygių politikai) kritikos ribos yra gerokai platesnės nei privačių asmenų. Nacionaliniai ir ES teismai savo sprendimuose pabrėžia, kad politikai turi susitaikyti netgi su erzinančia kritika bei aštresnių posakių jų atžvilgiu vartojimu. Tas pats pasakytina apie meninės išraiškos priemones, ypač autoriniuose tekstuose, kokie neabejotinai yra komentarai. Vaizdingų posakių, frazeologizmų vartojimas pagyvina kūrinį, daro jį menišką, priartina prie literatūrinių tekstų, todėl neturėtų būti kritikos objektu, nebent būtų akivaizdžiai užgaulūs ar vartojama necenzūrinė leksika.

Komisija kviečia abi puses konstruktyviam bendradarbiavimui ir dialogui, laikantis teisės aktų reikalavimų bei visuomenėje priimtų bendravimo normų.

^[1] https://www.kf.vu.lt/dokumentai/publikacijos/Zurnalistikos-enciklopedija.pdf