Visuomenės informavimo etikos komisija, apsvarsčiusi Radviliškio rajono savivaldybės mero patarėjo Lino Garbenio skundą dėl Vytauto Mikalauskio publikacijos „Pastebėjimai ir pamąstymai“ („Radviliškio kraštas“, 2025-11-13), Visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimų nenustatė.

Publikacijoje humoro forma bandoma kalbėti apie vietinius rūpesčius. Redakcijos atsakyme Komisijai teigiama, kad „tekstas aiškiai priskirtinas publicistikos ir politinės satyros žanrui“.

Vertindama publikaciją, Komisija atsižvelgė į tai, kad straipsnis yra satyrinio pobūdžio ir neturėtų būti vertinamas analitinės žurnalistikos požiūriu. Kita vertus, laikraštyje nėra pažymėta, jog tai satyra ir dalis skaitytojų galėjo nesuprasti, kad vertinti ją reikėtų remiantis kitokiais kriterijais. Tikėtina, kad galbūt ir pareiškėjas būtų turėjęs mažiau pretenzijų ar iš viso jų neturėjęs, jeigu publikacija būtų pažymėta kaip satyra ir (ar) paskelbta atitinkamoje rubrikoje.

Politinės satyros žanras yra gerai žinomas Lietuvos žurnalistikoje nuo pirmųjų leidinių lietuvių kalba. Talentingai parašyta satyra, nepaisant jos kandaus humoro ir aštrokos retorikos yra mėgiama skaitytojų, nes satyroje vaizduojami reiškiniai, objektai ar asmenys yra nesunkiai atpažįstami, pajuokiami ir demaskuojami neigiami visuomenės reiškiniai, žmonių ydos ar silpnybės. Demokratinėje visuomenėje politinė satyra žiniasklaidoje yra normalus reiškinys, stilistiškai papildanti informacines, analitines publikacijas.

Vis dėlto, Komisijos nuomone, būtina atkreipti dėmesį, kad tokie tekstai turėtų būti aiškiai atskirti nuo bendro informacijos srauto, kad skaitytojams nekiltų abejonių dėl jų specifinio pobūdžio. Tokių kūrinių skelbimas atsitiktinai, neturint nuolatinės rubrikos ar tinkamai jų nepažymint, gali klaidinti skaitytojus ar skatinti netikslias teksto interpretacijas, todėl redakcijai vertėtų aiškiai apibrėžti laikraščio rubrikas/skiltis. Jeigu tokios publikacijos skelbiamos neperiodiškai, siekiant išvengti nesusipratimų derėtų įvardinti publikacijos žanrą.