Balandžio 27 d. Tautinių bendrijų namuose Vilniuje įvyko Visuomenės informavimo etikos komisijos susitikimas su žiniasklaidos tautinių bendrijų kalbomis atstovais – žurnalistais, redaktoriais, leidėjais, redakcijų vadovais bei asociacijų, vienijančių lenkų žiniasklaidą ir žiniasklaidą tautinių bendrijų kalbomis, atstovais.

Susitikimo tema – „Ar kitakalbė žiniasklaida yra Lietuvos medijų etikos lauke?“ Diskusijoje dalyvavo atstovai iš 20 redakcijų.

Visuomenės informavimo etikos komisijos pirmininkė Vaiva Radikaitė, komisijos narės Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili ir Jurga Tvaskienė bei Visuomenės informavimo etikos asociacijos direktorius Viktoras Popandopula pasidžiaugė, kad pastaraisiais metais Komisijai neteko svarstyti šių žiniasklaidos priemonių veiklos dėl profesinės etikos pažeidimų. Jiems antrino Žurnalistų etikos inspektorius Dainius Radzevičius. Jis pabrėžė, kad skundų dažniau sulaukiama ne dėl viešosios informacijos rengėjų ar žurnalistų darbo, o dėl socialiniuose tinkluose publikuojamo turinio.

Komisijos narės pakvietė tautinių bendrijų žiniasklaidos atstovus aktyviai dalyvauti Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso atnaujinimo procese. Kodeksą numatoma peržiūrėti dar šiais metais.

Susitikime daug dėmesio skirta iššūkiams, su kuriais susiduria tautinių bendrijų kalbomis dirbančios redakcijos. Pažymėta, kad tautinių bendrijų žiniasklaidos santykiai su valdžios institucijų atstovais ir daugelis kitų jai aktualių problemų yra panašios į tas, su kuriomis susiduria regioninė žiniasklaida. Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili ir Jurga Tvaskienė atkreipė dėmesį į politikų bandymus piktnaudžiauti parama, siekiant palankesnio ar pozityvesnio turinio apie savo veiklą.

Diskusijoje dalyvavo nacionalinės, regioninės ir savarankiškai veikiančios žiniasklaidos atstovai. Pokalbio metu buvo išskirti lenkų ir rusų kalbomis kuriamo turinio skirtumai, taip pat aptarta naujos kartos žurnalistų tema. Pastebėta, kad vis daugiau jaunų tautinių bendrijų atstovų save atranda lietuviškoje žiniasklaidoje, o tai kelia papildomų iššūkių leidėjams ir redaktoriams, siekiantiems pritraukti naujų žmonių į tautinių bendrijų redakcijas.

Neapsieita ir be finansavimo klausimų. Susitikime dalyvavęs Medijų rėmimo fondo direktorius Ruslanas Iržikevičius atkreipė dėmesį, kad tautinių bendrijų žiniasklaidai skiriamas finansavimas yra nepakankamas. Jis pažymėjo, kad palaikytų stipendijų jauniesiems žurnalistams idėją, tačiau pirmiausia būtų svarbu didinti pačios programos finansavimą tautinių bendrijų žiniasklaidai, kuris šiuo metu sudaro 1,5 procento.

Etikos komisijos narės taip pat atkreipė dėmesį į artėjantį rinkimų laikotarpį ir atnaujintas politinės reklamos taisykles.

Viso pokalbio metu buvo pabrėžiamas noras aktyviau bendradarbiauti ir veikti bendrame Lietuvos medijų lauke. Susitikimo dalyviai sutarė dalytis įžvalgomis, teikti pasiūlymus dėl finansavimo modelių tobulinimo ir veikti kartu stiprinant žiniasklaidos bendruomenės vienybę.