Žengtas reikšmingas žingsnis stiprinant Lietuvos žiniasklaidos ir žurnalistikos savitvarką – vasario 29-ąją priimtas Visuomenės informavimo etikos kodeksas, įtvirtinantis šiuolaikiškus profesinės etikos standartus. Jis apibrėžia žurnalistų, rengėjų ir skleidėjų funkcijas, teises, pareigas, išreiškia bendruosius principus, kurie padeda vykdyti visuomenės informavimo profesinę veiklą.
Visuomenės informavimo etikos kodeksas priimtas viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų organizacijų ir Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių atstovų susirinkime, kaip tai numatyta Visuomenės informavimo įstatymo 43 str. 2 dalyje. Priėmus šį kodeksą, netenka galios Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas, kurio pirmoji redakcija patvirtinta prieš 20 metų.
Visuomenės informavimo etikos kodekso kūrimas truko beveik metus – nuo 2015-ųjų pavasario. Jį rengė darbo grupė, vadovaujama VDU prof. Audronės Nugaraitės. Pastabas ir pasiūlymus kodeksui teikė viešosios informacijos rengėjų bei skleidėjų organizacijos, nevyriausybinės organizacijos, žurnalistai. Kodekso projektas buvo paskelbtas viešai, o dalyvauti viešame svarstyme galėjo visi suinteresuoti asmenys.
Pasiūlymuose ir pastabose, kurias gavo darbo grupė, daug dėmesio buvo skirta vizualios medžiagos, antraščių etiškumui, nekaltumo prezumpcijai, politikų ir žiniasklaidos santykiams, skirčiai tarp žurnalistų ir viešosios informacijos rengėjų.
Kodekso kūrėjai siekė, kad naujos nuostatos atlieptų šiuolaikinės žurnalistikos ir žiniasklaidos iššūkiams, teiginiai būtų aiškesni, konkretesni, vengiama dviprasmiškų formuluočių, atsisakyta nebeaktualių nuostatų. Kodeksas, palyginti su ankstesniu, yra trumpesnis, jame – 66 straipsniai.
Visuomenės informavimo etikos kodekse įtvirtinta principinė nuostata vertinant žurnalisto santykį su politinėmis partijomis ir valdžios institucijomis – žurnalisto profesinė veikla nesuderinama su darbu valstybės ir vietos valdžios institucijose, dalyvavimu politinių partijų veikloje.
Kodekse aiškiai išreikšta nuostata dėl interesų konfliktų – dalyvaudami visuomeninėje veikloje žurnalistai, kurdami kūrinį, turi vengti interesų konflikto arba informuoti auditoriją apie sąsajas su tokia veikla. Nustatomos gairės, kaip išvengti interesų konflikto žurnalistui, susijusiam su verslo struktūromis.
Kodekse įtvirtintos naujos nuostatos, susijusios su informacijos skelbimu apie suicidinius atvejus. Daug dėmesio skiriama žurnalistų darbui renkant informaciją, informacijos tikslumo užtikrinimui, klaidų taisymui, antraščių ir iliustracijų atitikimui kūrinio turiniui.
Pirmą kartą aptariami darbo su interneto šaltiniais etikos standartai, žurnalisto raiškos viešojoje erdvėje, tarp jų ir socialinėse medijose, principai.
Priimant Visuomenės informavimo etikos kodeksą dalyvavo Visuomenės informavimo etikos asociacijos steigėjų (Lietuvos žurnalistų sąjungos, Lietuvos žurnalistų draugijos, Interneto žiniasklaidos asociacijos, Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos, Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos, Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos), o taip pat Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos, Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacijos, Vakarų Lietuvos vietos laikraščių leidėjų asociacijos atstovai.
Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų organizacijų ir Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių atstovų susirinkimo dalyvius pasveikino kultūros ministras Šarūnas Birutis, Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė-Tiumenevienė.
