Teisiniai aspektai

Visuomenės informavimo etikos asociacija (toliau – Asociacija)įsteigta vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymo 2014 m. lapkričio 25 d. redakcija.

Asociacijos steigėjos yra organizacijos,kurios vienija viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir žurnalistus ir kurių narių veiklai taikomos Kodekso normos: Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Interneto žiniasklaidos asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija. Savo įstatuose Asociacija nustatė tvarką, kaip bus priimami nauji nariai: jais gali tapti ne mažiau kaip trejus metus nuolat veikiančios organizacijos, kurių veikla susijusi su viešosios informacijos rengimu ir/ar skleidimu.Organizacijos, siekiančios narystės Asociacijoje, turi gauti trijų Asociacijos narių rekomendacijas. Asociacijos veikla finansuojama iš metinių įmokų už transliavimo ir (ar) retransliavimo licencijas.

Asociacija įregistruota 2015 m. vasario 10 d.

Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 461  str., viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų profesinės etikos ugdymu rūpinasi irasmenų skundus dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos galimai pažeidus Kodekso nuostatas nagrinėja Visuomenės informavimo etikos komisija (toliau – Komisija). Komisija taip pat nagrinėja viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų tarpusavio ginčus dėl Kodekso pažeidimų.

Į Komisiją po vieną narį deleguoja Asociacijos nariai. Komisijos narių kadencija trunka trejus metus, jiems keliami kvalifikaciniai reikalavimai: Komisijos nariu gali būti tik aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir 5 metų veiklos patirtį visuomenės informavimo srityje turintis asmuo.

Pirmasis Visuomenės informavimo etikos komisijos posėdis buvo sukviestas 2015 m. vasario 24 d. Jo metu, kaip ir numatyta įstatyme, Komisija iš savo narių kadencijos laikotarpiui rinko vadovą. Komisijos pirmininke buvo išrinkta Vaiva Žukienė, o pavaduotoju – Viktoras Trofimišinas.

Pradėjusi veiklą Komisija patvirtino Komisijos darbo reglamentą, kuriuo vadovaujasi savo darbe.

Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 3 str. 2 d. viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje privalo laikytis Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso nuostatų. Įstatymo 43 str. 2 d. numato Kodekso priėmimo procedūrą: Kodeksą tvirtina, keičia ar pildo viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų organizacijų ir Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių atstovų susirinkimas (toliau – atstovų susirinkimas). Atstovų susirinkimą šaukia, jo veiklą koordinuoja ne mažiau kaip 5 viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų organizacijos, veikiančios visuomenės informavimo srityje ne mažiau kaip 3 metus, bendru viešu pareiškimu. Atstovų susirinkime turi teisę dalyvauti ir visi kiti asmenys, tačiau balsavimo teisę atstovų susirinkime turi tik viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų organizacijų, veikiančių visuomenės informavimo srityje ne mažiau kaip 3 metus, ir Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių atstovai. Atstovų susirinkimas vyksta ne anksčiau kaip po 30 dienų nuo šioje dalyje minėto viešo paskelbimo apie jį dienos.

Pradėjusi veiklą Komisija 2015 kovo 23 d. posėdyje priėmė sprendimą, kol bus patvirtintas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksas, Komisijos veikloje vadovautis Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksu.

Pusmečio statistika

Kadangi Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija (LŽLEK) nuo 2015 m. pradžios jau nebenagrinėjo skundų, Visuomenės informavimo etikos komisija išnagrinėjo taip pat ir tuos skundus, kurie buvo dar skirti LŽLEK.

Iš viso per pirmąjį veiklos pusmetį, t. y. nuo kovo mėn. iki birželio 30 d., Komisija išnagrinėjo daugiau kaip 40 skundų dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos galimai pažeidus Kodekso nuostatas.

Daugiausiai skundų gauta dėl spaudos (apie 42 proc.) ir interneto (apie 43 proc.) žurnalistų darbo, apie 15 proc. – dėl televizijos; nusiskundimų radijo žurnalistų darbu nebuvo. Pirmąjį pusmetį pažeidusiomis visuomenės informavimo etiką pripažintos 2 publikacijos: 1 spaudos, 1 televizijos.

Svarbiausia – profesionalumas

Viena iš svarbiausių Komisijai pavestų funkcijų – rūpintis viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų profesinės etikos ugdymu. Komisija siekia, kad žurnalistai ir leidėjai būtų reiklūs pirmiausia sau, suprastų visuomenės informavimo etikos reikalavimus ir savo veikloje vadovautųsi aukštais profesionalumo standartais. Vienas iš pagrindinių Komisijos siekių yra padėti, paaiškinti viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams profesionaliosios etikos reikalavimus.

Komisija, nagrinėdama skundus, atsižvelgia į konkrečias aplinkybes, žurnalistinio darbo specifiką ir kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos publikacijų turiniui, jų kokybei, kreipia dėmesį į nusižengimo pobūdį ir sunkumą.

Pagal Komisijos darbo reglamentą, Komisija gali priimti individualius kreipimusis į visuomenės informavimo priemonės leidėjus, skleidėjus, pareikšti poziciją, priimti rekomendacinio pobūdžio nutarimus.

Individualus kreipimasis – svarbus profesinės etikos ugdymo įrankis

Tais atvejais, kai publikacijoje akivaizdžiai priartėta prie pažeidimo ribos, bet pažeidimo konstatavimas dar yra diskutuotinas, Komisija formuluoja individualų kreipimąsi į visuomenės informavimo priemonę, nurodydama spragas ir prašydama užtikrinti profesinių standartų laikymąsi.

Per ataskaitinį pusmetį Komisija priėmė sprendimus dėl 8 individualių kreipimųsi į įvairias visuomenės informavimo priemones (TV3, LNK, laikraščius „Giružis“, „Plungės žinios“, „Šiaurės rytai“, „Lietuvos rytas“, portalus Lrytas.lt bei alfa.lt) bei dėl dviejų viešų pareiškimų – Dėl drastiškų nuotraukų publikavimo bei Dėl žurnalistų politinės veiklos.

Viename pirmųjų savo kreipimųsi Komisija atkreipė UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ redakcijos dėmesį, jog informacija apie visuomenėje nevienareikšmiai vertinamus įvykius ir/ar asmenis turėtų būti itin tiksli ir pagrįsta. Jeigu televizijos redakcija naudojasi kitų visuomenės informavimo priemonių parengtais pranešimais, reportaže tai turi būti aiškiai įvardyta. Komisija pabrėžė, kad, atsižvelgus į dabartinę situaciją, kai pripažįstama, jog didžioji dauguma Rusijos visuomenės informavimo priemonių nesibodi meluoti, iškraipyti faktus, skleisti dezinformaciją, labai svarbu, kad Lietuvos žiniasklaida išlaikytų europietiškus visuomenės informavimo standartus, t. y. kruopščiai tikrintų informaciją, atidžiai rinktųsi informacijos šaltinius, pateiktų vartotojams nešališkas ir neiškreiptas žinias.

Kreipimesi įlaikrastisplunge.lt redakciją atkreiptas dėmesys, jog darant apibendrinimus ar išskiriant tendencijas, neužtenka remtis vienu ar dviem atvejais, būtina pateikti daugiau šias tendencijas atspindinčių faktų, daugiau nuomonių. „Lietuvos ryto“ redakcijai adresuotame kreipimesi raginama rengiant publikacijas, kuriose analizuojamos probleminės ir konfliktinės situacijos, pateikti kuo daugiau įvairių nuomonių ir užtikrinti kuo tikslesnį faktinių aplinkybių atspindėjimą. Dėl nuomonių įvairovės užtikrinimo Komisija kreipėsi ir į UAB „TELE-3“, atkreipdama dėmesį, jog sąžiningumas, tendencingumo vengimas, tikslumo siekimas būtini atsiliepiant į visuomenei aktualius klausimus ir konfliktines situacijas, susijusias su asmenų priklausymu religinėms bendruomenėms.

„Plungės žinių“ redakcijai rekomenduota aprašant konfliktines situacijas visuomet išklausyti ir pateikti kitą nuomonę, kritiškai vertinti informaciją. Dėl būtinybės užtikrinti kritikuojamiems asmenims galimybę pateikti savo poziciją kreiptasi ir į Varėnos laikraštį „Giružis“. Raginimas daugiau dėmesio skirti tikslumui, ypač informuojant jautriomis visuomenei temomis, buvo adresuotas Biržų krašto laikraščio „Šiaurės rytai“ redakcijai.

Kreipimasis LNK televizijai buvo adresuotas dėl laidos „Alfa“ savaitė“ (UAB „Alfa Media“), atkreipiant šių viešosios informacijos rengėjų dėmesį, jog, siekiant didesnio skaidrumo bei vengiant galimų dviprasmybių, publikacijose būtina nurodyti galimas savo savininkų sąsajas ir (ar) konkurenciją su publikacijose minimais asmenimis ir (ar) jų verslu.

Kreipimesi į lrytas.lt redakciją atkreiptas dėmesys, jog net ir šaržuojant būtina paisyti etikos, negalima žeminti ir šaipytis.

Individualus kreipimasis į visuomenės informavimo priemonę – vienas iš būdų įgyvendinant labai svarbią įstatyme numatytą Komisijos veiklos funkciją – rūpintis viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų profesinės etikos ugdymu. Komisija šiuose raštuose atkreipia dėmesį į viešosios informacijos rengėjų darbo silpnesnes vietas, publikacijų trūkumus. Jeigu informacijos rengėjas nekreipia dėmesio į pastabas, kartoja tas pačias klaidas, tai galima laikyti signalu, kad toje redakcijoje profesionalumas nėra svarbiausias veiklos rodiklis.

Profesinės etikos pažeidimai

Per ataskaitinį pusmetį buvo priimti du sprendimai dėl Kodekso nuostatų pažeidimo:

2015-04-28 programoje „KK2“ (LNK, 2014-11-11) ir „KK2 penktadienis“ (LNK 2014-11-14 ) buvo pažeistos Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 23 str. nuostatos, įpareigojančios žurnalistus paisyti kalbos kultūros;

2015-05-11 straipsnyje „V. Muntianą vėl kankina valdžios troškulys“ (laikraštis „Rinkos aikštė“, 2014-09-06) buvo pažeistos Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 22 str. nuostatos, įpareigojančios žurnalistus kritikuojamam asmeniui suteikti atsakymo teisę, t. y. galimybę pasiteisinti, paaiškinti, paneigti klaidingą informaciją; Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 4 str. nuostatos, įpareigojančios žurnalistus aiškiai atskirti žinias ir nuomones.

Vienas iš dažnų nusižengimų žurnalistiniam profesionalumui – informacijos vienpusiškumas, kai publikacijų autoriai neišklauso antrosios konflikto pusės, ruošdami publikacijas nesuteikia galimybės kritikuojamiems asmenims pasisakyti, pasiaiškinti, o paskelbę publikacijas neužtikrina jiems atsakymo teisės (Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 22 str. 2 dalis įpareigoja kritikuojamam asmeniui visada suteikti atsakymo teisę, t. y. galimybę pasiteisinti, paaiškinti, paneigti klaidingą informaciją, o jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti atsakymo teise, pranešti apie tai visuomenei). Per ataskaitinį pusmetį priimtas vienas sprendimas dėl šio Kodekso straipsnio pažeidimo, bet ši tendencija buvo stebima ir LŽLEK veikloje, ir vėliau gautuose bei nagrinėtuose skunduose.

Komisijos posėdžiai

Pirmąjį pusmetį įvyko  9  Komisijos posėdžiai. Pirmajame posėdyje, vykusiame vasario  24 d., kaip minėta, buvo renkami Komisijos pirmininkas ir pavaduotojas. Kiti posėdžiai buvo skirti skundų nagrinėjimui.

Skundai paprastai nagrinėjami atviruose Komisijos posėdžiuose. Šalių dalyvavimas nėra būtinas, o redakcijos ir žurnalistai paaiškinimus dėl skundų gali teikti raštu iš anksto (ir beveik visada šia galimybe pasinaudoja). Dažniausiai posėdyje dalyvauja tiek viešosios informacijos rengėjo (redakcijos) atstovas (atstovai), tiek ir jo advokatai. Per ataskaitinį pusmetį patys pareiškėjai nebuvo aktyvūs posėdžių lankytojai: galbūt dėlto, kad nemaža dalis buvo pateikta dar praėjusiais metais LŽLEK‘ui. Autoriaus/pareiškėjo nedalyvavimo faktas neturi įtakos skundo nagrinėjimui, tačiau atvykus į posėdį užsitikrinama galimybė pateikti papildomus paaiškinimus ar akcentuoti svarbias aplinkybes. Redakcijoms atstovaujantys teisininkai gerai išmano savo darbą, tačiau ne visada gali paaiškinti konkrečios publikacijos atsiradimo aplinkybes, kūrimo eigą, žurnalistinio darbo metodų pasirinkimą ir kt.

Skundai – pagal kompetenciją

Atkreiptinas dėmesys, jog ne kiekvienas skundas, adresuotas Komisijai, yra nagrinėjamas. Dalį jų pagal kompetenciją turėtų nagrinėti kitos institucijos, pavyzdžiui, skundus dėl garbės ir orumo, nepilnamečių apsaugos nuo žalingo informacijos poveikio, privataus gyvenimo apsaugos nagrinėja Žurnalistų etikos inspektorius, dėl politinės reklamos pažeidimo – Vyriausioji rinkimų komisija, dėl reklamos televizijoje – Lietuvos radijo ir televizijos komisija, dėl profesinės etikos pažeidimų kitų šalių žiniasklaidoje – tų šalių žiniasklaidos savitvarkos ar priežiūros institucijas ir t. t. Komisija apie tai informuoja skundų autorius.

Paruošė:

Vaiva Žukienė

Viktoras Trofimišinas