logo

Visuomenės informavimo etikos asociacija
Vilniaus g. 35, Vilnius (juridinis adresas),
J.Basanavičiaus g. 4B, Vilnius (buveinė),
Tel. (5) 2 608 288
Kodas: 303601856
Sąskaita: LT47 7300 0101 4220 6060, AB Swedbankas

 

facebook1      

baneris4

Visuomenės informavimo etikos komisijos 2016 metų veiklos ataskaita

Gautos įmokos 97,204.62 €
Išlaidos 76,683.25 €
1. Darbuotojų darbo užmokestis ir su juo susijusios išlaidos 35,772.38 €
1.1. Darbo užmokestis 27,269.69 €
1.2. SODRA ir GF 8,502.69 €
2. Išmokos komisijos nariams 27,522.00 €
3. Administracinės sąnaudos 13,388.87 €
3.1. Patalpų nuomos sąnaudos 4,823.25 €
3.2. Ryšio sąnaudos 285.57 €
3.3. Kuro sąnaudos 17.20 €
3.4. Teismo išlaidos 3,383.78 €
3.5. Pašto išaidos 3.12 €
3.6. Buhalterinių paslaugų sąnaudos 3,000.00 €
3.7. Ilgalaikio, trumpalaikio turto įsigijimo išlaidos 73.43 €
3.8. Kanceliarinės prekės 130.72 €
3.9. Seminarai, konferencijos  
3.10. Kitos nenumatytos išlaidos 1,671.80 €
3.10. 1. Kodekso redagavimas/ ruošimas 660.13
3.10. 2. Notaro išlaidos 218.30
3.10. 3. Kitos šlaidos 793.37

 

Visuomenės informavimo etikos komisija – kolegialus Visuomenės informavimo etikos asociacijos organas. Visuomenės informavimo įstatymo 461 str. 3 d. Komisijai priskirta: rūpintis viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų profesinės etikos ugdymu; nagrinėti profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai informuodami visuomenę; nagrinėti asmenų skundus dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos, galimai pažeidus Kodekso nuostatas; nagrinėti viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų tarpusavio ginčus dėl Kodekso pažeidimų; bendradarbiauti su valstybės įstaigomis ir institucijomis užtikrinant visuomenės raštingumo naudojantis visuomenės informavimo priemonėmis plėtrą, informacijos kritinio vertinimo ir analizės principų sklaidą; organizuoti renginius visuomenės informavimo srities profesinės etikos klausimais, dalyvauti įgyvendinant valstybės institucijų strateginio planavimo programas, veiklos planus.

Komisija savo veikloje vadovaujasi Konstitucija, Visuomenės informavimo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais teisės aktais, taip pat Kodeksu, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos“ (Visuomenės informavimo įstatymo 461 str. 5 d.).

Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų organizacijų ir Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių atstovų susirinkime 2016 m. vasario 29 d. patvirtintas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksas, kuris įsigaliojo 2016 m. kovo 7 dieną, tuo pačiu neteko galios Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas, kurio pirmoji redakcija buvo patvirtinta 1996 m. Tad visus kūrinius, paskelbtus iki 2016 m. kovo 7 d. Komisija vertino pagal Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą. Tik antroje metų pusėje ėmė rastis sprendimų, priimtų vadovaujantis Visuomenės informavimo etikos kodeksu, tačiau faktiškai Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksu vadovautasi visus metus.

Komisiją sudaro septyni nariai – po vieną atstovą deleguoja Asociacijos narės. Ataskaitiniais metais vietoje atsistatydinusios Estelos Luckienės Regioninių televizijų asociacija 2016 m. gegužės 16 d. delegavo Stasį Baublį.

Komisija dirba pagal pačios patvirtintą darbo reglamentą. Pagrindinė Komisijos veiklos forma yra posėdžiai.

Komisijos raštvedybą, techninius-organizacinius reikalus, veiklai būtinas sąlygas užtikrina ir darbui reikalingas priemones parūpina Asociacijos direktorius.

 

Veiklos statistika

 

Etikos pažeidimai

Per ataskaitinį laikotarpį Komisija surengė 24 posėdžius, kurių metu išnagrinėjo skundus dėl 112 publikacijų ir (ar) galimai netinkamų žurnalistų (viešosios informacijos rengėjų) veiksmų ir priėmė 29 sprendimus, kuriais pripažino žurnalistų ir (ar) viešosios informacijos rengėjų padarytus Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos ir Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksų pažeidimus (pripažinti 47 pažeidimai); Komisija priėmė 27 individualius kreipimusis, atkreipdama viešosios informacijos rengėjų dėmesį į tam tikrus publikacijų atitikimo profesiniams etikos standartams aspektus.

Iš visų Komisijos nustatytų Etikos kodekso pažeidimų daugiausia buvo padaryta šių Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso straipsnių pažeidimų:

- 3 straipsnio, nustatančio, jog turi būti skelbiamos tikslios, teisingos žinios bei įvairios nuomonės ir, jog, perteikiant įvairias nuomones, negalima skleisti nuomonių, kurios pažeistų teisę bei etiką (6 atvejai);

- 5 straipsnio, nustatančio, jog gerbdami nuomonių įvairovę, žurnalistai ir viešosios informacijos rengėjai pateikia kuo daugiau tarpusavyje nesusijusių asmenų nuomonių, ir, jog tai ypač būtina tuomet, kai viešąja informacija atsiliepiama į aktualius, neaiškius ar konfliktinius gyvenimo klausimus (5 atvejai)

- 6 straipsnio, nustatančio, jog, žurnalistai ir viešosios informacijos rengėjai turi kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais ir, nesant galimybės patikrinti informacijos šaltinio patikimumą, apie tai nurodyti skelbiamoje informacijoje (5 atvejai);

- 22 straipsnio 2 dalies, nustatančios, jog kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė pasitesinti, paaiškinti, paneigti klaidingą informaciją, o jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti atsakymo teise, apie tai turi būti pranešta visuomenei (5 atvejai).

Analizuojant 2016 m. Seimo rinkimų kampanijos eigą, buvo pripažinti keturi Visuomenės informavimo etikos kodekso 23 str., draudžiančio žurnalistui dalyvauti politinių partijų veikloje, pažeidimai.

 

 

Teisminiai procesai

Viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai 2016 m. teismui apskundė 10 Komisijos priimtų sprendimų: 7 spaudos, 2 televizijos ir 1 interneto. Šeši skundai išnagrinėti, iš jų tris skundus teismai atmetė (vienas iš jų – apeliacinis), dar dėl trijų teismai įpareigojo Komisiją svarstyti publikacijas iš naujo.

Įpareigojimus iš naujo svarstyti publikacijas teismai dažniausiai motyvavo tuo, kad Komisija turėtų giliau žvelgti į konflikto detales, pageidavo daugiau argumentų, pagrindžiančių Komisijos sprendimus.

 

Skundų struktūra pagal priemones

Daugiausia skundų 2016 m. gauta dėl spaudos žurnalistų darbo – 49 publikacijos (43,75 proc.). Daugiau nei pusė jų – 29 skundžiamos publikacijos – buvo paskelbtos regioninėje ir vietinėje spaudoje (sudaro beveik 60 proc. skundžiamų spaudos kūrinių).

Televizijos kūriniai sudarė 26,78 proc. (2015 m. – 18 proc.), interneto – 22,3 proc. (2015 m. – 37 proc.) visų skundžiamų kūrinių, skundų dėl spaudos žurnalistų darbo procentas išliko labai panašus - 43,75 proc. (2015 m. – 45 proc.). Palyginti su 2015 m., skundžiamų interneto publikacijų gerokai sumažėjo, bet pastebimai išaugo skundų dėl televizijos programų, galbūt tam įtakos turėjo rinkiminiai metai.

Ataskaitiniais metais buvo skundžiami ne vien visuomenės informavimo priemonėse paskelbti kūriniai, bet ir žurnalistų ar viešosios informacijos rengėjų veikla, jų pasisakymai socialiniuose tinkluose, taip pat ir leidėjai skundė vieni kitus neetiškais veiksmais.

Komisija 2016 m. nustatė keturis pažeidimus, susijusius su veikla, kuri nesuderinama su žurnalistiniu darbu. Tai viešosios informacijos rengėjai, nusprendę dalyvauti Seimo rinkimuose, tačiau tuo pat metu aktyviai besireiškę ir žiniasklaidoje.

Kaip ir ankstesniais metais, mažiausiai priekaištų sulaukta dėl radijo žurnalistų veiklos – buvo gautas vienas skundas, kuriame didžioji dalis priekaištų adresuota interneto portalo publikacijai, o kartu ir radijo žurnalistui.

 

 

Individualus kreipimasis – svarbus profesinės etikos ugdymo įrankis

Tais atvejais, kai publikacijoje akivaizdžiai priartėta prie pažeidimo ribos, bet pažeidimo konstatavimas dar yra diskutuotinas, Komisija formuluoja individualų kreipimąsi į visuomenės informavimo priemonę, nurodydama spragas ir prašydama užtikrinti profesinės etikos standartų laikymąsi.

Per ataskaitinį laikotarpį Komisija adresavo 27 individualius kreipimusis įvairioms visuomenės informavimo priemonėms (kai kurioms – po kelis kartus):

Nemažai individualių kreipimųsi skirta atkreipti dėmesį į tam tikrą profesionalumo stoką, kai žurnalistas savo kūriniu iškelia svarbią problemą, tačiau nepajėgia išvystyti temos iki galo, pasitenkindamas įvykio atpasakojimu, nesigilindamas į problemos esmę, nepakalbindamas įvykio dalyvių. Nors pažeidimo tokiais atvejais Komisija nekonstatuoja, nes paprastai atpasakota būna gana teisingai, visgi akivaizdu, kad įvykio, dažniausiai konfliktinio, dalyviai nėra patenkinti paviršutinišku temos nušvietimu, tikisi iš žurnalisto būti išklausyti, išsamesnės analizės arba bent didesnio dėmesio keliamam klausimui.

Kita dalis kreipimųsi susijusi su žurnalistų veiksmais renkant informaciją, kuomet pareiškėjai skundžiasi nemandagiu, iššaukiančiu žurnalistų elgesiu. Dažniausiai skundžiamasi dėl televizijos laidų kūrėjų.

Komisija individualiais kreipimaisis ne kartą atkreipė įvairių redakcijų dėmesį, kad nedera mėgautis socialiniuose tinkluose publikuojamomis nuotraukomis ar įrašais, nes asmenys, tai skelbiantys ne visuometsuvokia galimai žalingų tokių savo veiksmų pasekmių. Komisija taip pat kai kurioms redakcijoms priminė, kad socialiniai tinklai yra privalomas nurodyti informacijos šaltinis.

Kaip ir praėjusiais metais, dalis individualių kreipimųsi buvo skirta priminti, kad tikslumas yra patikimumo pagrindas. Nors iš žurnalisto nereikalaujama absoliutaus tikslumo, tačiau nagrinėjant tam tikrus konfliktinius, didelio atgarsio visuomenėje sulaukusius įvykius ir (ar) šių įvykių pagrindu teisėsaugos atliekamus tyrimus, ypač svarbu yra visas aplinkybes perteikti įmanomai tiksliau, kad nebūtų suklaidinta visuomenė ir pažeista su šiais įvykiais susijusių asmenų nekaltumo prezumpcija, nepriklausomai nuo to, ar kalbama apie privačius ar viešus asmenis.

 

Nenagrinėti skundai

Dauguma skundų Komisiją pasiekia tradiciniu paštu, kita dalis – internetu: pareiškėjų patogumui Komisijos svetainėje sukurta elektroninė skundų pateikimo sistema.

Skundams taikomi reikalavimai yra nustatyti Komisijos darbo reglamente. Taip pat numatyti atvejai, kai Komisija gali atidėti nagrinėjimą arba nenagrinėti skundo apskritai. Visų pirma tai pasakytina apie skundus, kuriuos nagrinėti kompetentingos kitos institucijos, pavyzdžiui, skundus dėl garbės ir orumo, nepilnamečių apsaugos nuo žalingo informacijos poveikio, privataus gyvenimo apsaugos nagrinėja Žurnalistų etikos inspektorius, dėl politinės reklamos pažeidimo – Vyriausioji rinkimų komisija, dėl reklamos televizijoje – Lietuvos radijo ir televizijos komisija, dėl profesinės etikos pažeidimų kitų šalių žiniasklaidoje – tų šalių žiniasklaidos savitvarkos ar priežiūros institucijas ir t. t.

Komisija 2016 m. paliko nenagrinėtus 8 skundus arba pasiūlė pareiškėjams kreiptis į kitas institucijas (Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą, Lietuvos reklamos biurą ir kt.); 4 skundus dėl įvairių priežasčių atsiėmė patys pareiškėjai.

 

Vieši kreipimaisi ir rekomendacijos

Komisija 2016 metais, apibendrinusi nagrinėtų skundų praktiką, paskelbė dvi rekomendacijas viešosios informacijos rengėjams aktualiais klausimais: „Dėl informavimo apie situacijas, su kuriomis žurnalistas susijęs asmeniškai“ ir „Dėl publikacijų apie istorinius įvykius ir/ar asmenybes.

Atsižvelgdama į tai, kad 2016-ųjų Seimo rinkimuose dalyvavo nemažai viešosios informacijos rengėjų, Komisija paskelbė viešą kreipimąsi „Dėl žurnalistų dalyvavimo rinkimų kampanijoje.

Komisija principingai pasisakė prieš mėginimą įstatymu suvaržyti nepriklausomą žiniasklaidą ir žodžio laisvę. Seimui 2016 m. gruodžio 8 d. priėmus Civilinio kodekso 2.24 str. pataisas, numatančias atvejus, kai viešieji asmenys gali teismo keliu reikalauti atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl jų asmens garbės ir orumo pažeidimo, Komisija viena iš pirmųjų oficialiai kreipėsi į LR Prezidentę, prašydama vetuoti šias varžančias pataisas.

 

 

Bendradarbiavimas su kitomis institucijomis

Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) vykdo politinės reklamos stebėseną ir kontrolę, o Visuomenės informavimo etikos komisija pagal Visuomenės informavimo etikos kodeksą atsako už politinės reklamos atskyrimo nuo žurnalistų kūrinių ir jos žymėjimo vertinimą, 2016 m. rugpjūčio 4 d. VRK ir Komisija pasirašė susitarimą bendradarbiauti dėl visuomenės informavimo priemonėse paskleistos informacijos ir jos žymėjimo vertinimo, siekiant tinkamai atskirti galimai paslėptą politinę reklamą nuo žurnalistų kūrinių.

Vykdydama šį susitarimą, Komisija 2016 m. rudenį VRK prašymu išnagrinėjo 34 piliečių ir visuomeninių organizacijų skundus dėl galimai paslėptos politinės reklamos ir pateikė savo vertinimus. Abipusiai naudingo bendradarbiavimo svarbą ir reikšmę VRK išreiškė oficialia padėka Komisijai Seime įvykusiame renginyje.

 

Šviečiamoji veikla

Komisijos iniciatyva 2016 m. kovo 7 d. įvyko susitikimas su nacionaliniais televizijos transliuotojais, kuriame aptartos itin didelio atgarsio visuomenėje sulaukusios televizijos laidos, nušvietusios tragiškus įvykius ir nelaimes. Diskusijoje, kurioje dalyvavo ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos atstovas, pasikeista nuomonėmis apie aptariamus siužetus ir tai, kaip apie panašius įvykius vertėtų informuoti visuomenę, kad nebūtų užgauti žiūrovų bei nukentėjusiųjų ir jų artimųjų jausmai. Transliuotojų atstovai pateikė pasiūlymą surengti diskusiją dėl politikų santykių su žiniasklaida ir jų kritikos žiniasklaidoje ribas.

Atsižvelgdama į transliuotojų pageidavimus, 2016 m. balandžio 11 d. Komisija surengė diskusiją „Rinkimams artėjant: žiniasklaida ir viešieji asmenys”. Diskusijoje dalyvavo VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas, VRK Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus vedėja Lina Petronienė, Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė-Tiumenevienė, įvairių visuomenės informavimo priemonių atstovai.

Komisijos nariai 2016 m. skaitė pranešimus įvairiuose seminaruose, mokymuose, susitikimuose. Komisijos pirmininkė V. Žukienė (kartu su Visuomenės informavimo etikos asociacijos direktoriumi V. Popandopula) dalyvavo Sveikatos apsaugos ministerijos praktiniame seminare „Medikai ir žiniasklaida: bendrauti nereikia konfrontuoti. Kur dėti kablelį?“. 2016 m. birželio 27 d. V. Žukienė dalyvavo SAM konferencijoje. Susitikime su VU Komunikacijos fakulteto studentais pirmininkė pristatė naująjį Etikos kodeksą, skaitė paskaitas apie visuomenės informavimo etiką MRU ir EHU (rusų kalba) studentams.

Komisijos pirmininkės pavaduotojas V. Trofimišinas skaitė paskaitų ciklą „Kaip nepaklysti žiniasklaidos labirintuose: tarp informacijos ir manipuliacijos“ Kauno r. Trečiojo amžiaus universiteto klausytojams.

Pranešimus Lietuvos žurnalistų sąjungos ir F. Eberto fondo rengtuose seminaruose skaitė V. Žukienė, V. Tromišinas ir Aistė Žilinskienė .