Posėdyje dalyvavo Visuomenės informavimo etikos komisijos (toliau – Komisija) nariai: Vaiva Žukienė (nuotoliniu būdu), Ramutė Šimukauskaitė (nuotoliniu būdu), Gražina Viktorija Petrošienė (nuotoliniu būdu), Stasys Baublys (nuotoliniu būdu), Aistė Žilinskienė (nuotoliniu būdu), Asta Cibienė (nuotoliniu būdu), Jolanta Mažylė (nuotoliniu būdu), Valdas Latoža (nuotoliniu būdu).

Posėdžio pirmininkė – Komisijos pirmininkė Vaiva Žukienė, posėdžio sekretorius – Visuomenės informavimo etikos asociacijos direktorius Viktoras Popandopula.

SVARSTYTA:

1. VšĮ „Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė“ skundas dėl Aidos Valinskienės publikacijos „Laukę algų medikai liko it musę kandę“ („Vilniaus diena“, 2018-10-22; kauno.diena.lt, 2018-10-26).

NUSPRĘSTA: išreikšti nuomonę, jog Aidos Valinskienės publikacija „Laukę algų medikai liko it musę kandę“ („Vilniaus diena“, 2018-10-22; kauno.diena.lt, 2018-10-26) visuomenės informavimo etikos nuostatoms neprieštarauja.

SVARSTYTA:

2. A.N. skundas dėl Editos Šileikės ir Arūno Andriuškevičiaus publikacijos „Vilniaus gatvėje tvorų neliko, bet ar liks darbininkai?“ („Kauno diena“, kauno.diena.lt, 2021-12-04).

NUSPRĘSTA: visuomenės informavimo etikos nuostatos Editos Šileikės ir Arūno Andriuškevičiaus publikacijoje „Vilniaus gatvėje tvorų neliko, bet ar liks darbininkai?“ („Kauno diena“, kauno.diena.lt, 2021-12-04) pažeistos nebuvo.

SVARSTYTA:

3. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos skundas dėl:

1) Arvydo Lekavičiaus publikacijos „Aukščiausiasis teismas kirto agentų savivalei“ („Lietuvos rytas“, 2020-11-19);

2) Arvydo Lekavičiaus publikacijos „Sąmyšis STT. Gali būti užkirstas kelias pamėgtam agentų metodui: teismas kirto jų savivalei“ (lrytas.lt, 2020-11-20).

NUSPRĘSTA: Arvydo Lekavičiaus publikacijoje „Sąmyšis STT. Gali būti užkirstas kelias pamėgtam agentų metodui: teismas kirto jų savivalei“ (lrytas.lt, 2020-11-20) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 8 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi įsitikinti, kad skelbiamos antraštės, anonsinė medžiaga, nuotraukos, grafika, garso ar vaizdo įrašai ir citatos neiškreipia kūrinio ir neklaidina informacijos vartotojo.

SVARSTYTA:

4. N.V. skundas dėl:

1) LRT Tyrimų skyriaus dokumentinio filmo „Riaušių anatomija“ („LRT televizija“, 2021-11-21);

2) Mindaugo Aušros, Jurgitos Čeponytės, Rūtos Juknevičiūtės, Indrės Makaraitytės, Jurgos Tvaskienės ir LRT Tyrimų skyriaus publikacijos „LRT tyrimas. Riaušių anatomija: dalyviai, kurstytojai, ryšiai (II dalis)“ (lrt.lt, 2021-11-23).

NUSPRĘSTA:

1) visuomenės informavimo etikos nuostatos ginčo publikacijose pažeistos nebuvo;

2) persiųsti skundą išnagrinėti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai dėl galimo šmeižto ir neapykantos kurstymo.

SVARSTYTA:

5. Kiti klausimai.

- Dėl LRTK parengtų Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų, teikiančių paslaugas naudojantis dalijimosi vaizdo medžiaga platforma, kvalifikavimo gairių.

NUSPRĘSTA: pastabų dėl LRTK parengtų gairių Komisija neturi.

- Dėl J.V. paklausimo.

NUSPRĘSTA: išaiškinti pareiškėjui, jog kiekvienas atvejis visuomet yra nagrinėjamas atskirai, neapibendrinant, vertinamos visos aplinkybės, kontekstas, kūrinio žanras ir pan.

Posėdyje dalyvavo Visuomenės informavimo etikos komisijos (toliau – Komisija) nariai: Vaiva Žukienė (nuotoliniu būdu), Ramutė Šimukauskaitė (nuotoliniu būdu), Gražina Viktorija Petrošienė (nuotoliniu būdu), Stasys Baublys (nuotoliniu būdu), Aistė Žilinskienė (nuotoliniu būdu), Asta Cibienė (nuotoliniu būdu), Jolanta Mažylė (nuotoliniu būdu).

Posėdžio pirmininkė – Komisijos pirmininkė Vaiva Žukienė, posėdžio sekretorius – Visuomenės informavimo etikos asociacijos direktorius Viktoras Popandopula.

SVARSTYTA:

1. M.K. skundas dėl programos „TV3 žinios“ („TV3“, 2018-10-18).

NUSPRĘSTA: išreikšti nuomonę, jog programa „TV3 žinios“ („TV3“, 2018-10-18) visuomenės informavimo etikos nuostatoms neprieštarauja.

SVARSTYTA:

2. VĮ „Vidaus vandens kelių direkcija“ skundas dėl:

1) Programos „Savaitė“ („LRT televizija“, 2021-06-20);

2) Astos Martišiūtės publikacijos „Garsiojo vandens kelio Nemunu statyba: valstybė pirko brangią medžiagą, laboratorijoje nustatyta – tai beveik tris kartus pigesnė klintis“ (lrt.lt, 2021-06-20).

NUSPRĘSTA: Astos Martišiūtės publikacijoje „Garsiojo vandens kelio Nemunu statyba: valstybė pirko brangią medžiagą, laboratorijoje nustatyta – tai beveik tris kartus pigesnė klintis“ (lrt.lt, 2021-06-20) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 17 straipsnis, nustatantis, jog paaiškėjus, kad visuomenės informavimo priemonėje pateikta informacija yra netiksli arba klaidinga, būtina nedelsiant patikslinti netikslius ir paneigti klaidingus faktus tos pačios visuomenės informavimo priemonės adekvačioje vietoje, be komentarų, o ištaisius klaidas internete, privalu nurodyti, kad kūrinio turinys buvo pakeistas ir / ar papildytas.

SVARSTYTA:

3. R.A. skundas dėl Birutės Vyšniauskaitės publikacijos „Prabilo, kas vyksta Varėnos savivaldybėje: savo istoriją ryžosi papasakoti po medikės savižudybės“ („Lietuvos rytas“, lrytas.lt, 2021-07-15).

NUSPRĘSTA: atidėti skundo nagrinėjimą ir pasiūlyti UAB „Lietuvos rytas“ pateikti papildomus paaiškinimus dėl galimo Kodekso 20 str. pažeidimo.

SVARSTYTA:

4. Kėdainių rajono savivaldybės tarybos nario Algimanto Kižausko skundas dėl Eglės Kuktienės publikacijos „Politiko karjerą baigti nori triskart pakeltu mokesčiu“ („Rinkos aikštė“, 2021-07-17; rinkosaikste.lt, 2021-07-20).

NUSPRĘSTA:

1) visuomenės informavimo etikos nuostatos Eglės Kuktienės publikacijoje „Politiko karjerą baigti nori triskart pakeltu mokesčiu“ („Rinkos aikštė“, 2021-07-17; rinkosaikste.lt, 2021-07-20) pažeistos nebuvo;

2) kreiptis individualiu kreipimusi į VšĮ „Rinkos aikštė“ ir atkreipti dėmesį, jog Kėdainių rajono gyventojams žemės nuomos mokesčio klausimai yra itin svarbūs, todėl bent portale publikacija galėjo būti papildyta informacija apie tarybos priimtą sprendimą, juo labiau, portale publikacija buvo paskelbta jau po savivaldybės tarybos posėdžio.

SVARSTYTA:

5. Kiti klausimai.

- Dėl E.J. skundo.

NUSPRĘSTA: persiųsti šį skundą nagrinėti ŽEIT.

- Dėl Komisijos Darbo reglamento.

NUSPRĘSTA: pakeisti Darbo reglamento 19.3 ir 19.4 punktus ir juos išdėstyti taip:

„19.3 konkretūs, skundžiami publikacijos (programos) teiginiai (citatos, antraštės, nuotraukos, programos epizodai ir pan.), žurnalisto, viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo veiksmai ar neveikimas;

19.4 rekomenduojama nurodyti Kodekso straipsnius, dėl kurių galimo pažeidimo kreipiamasi į Komisiją;“.

- Dėl viešai pasirodžiusios informacijos apie kai kurias LRT televizijos laidas.

NUSPRĘSTA: savo iniciatyva pastaruoju metu plačiai nuskambėjusių LRT laidų nevertinti.

Posėdyje dalyvavo Visuomenės informavimo etikos komisijos (toliau – Komisija) nariai: Vaiva Žukienė (nuotoliniu būdu), Ramutė Šimukauskaitė (nuotoliniu būdu), Gražina Viktorija Petrošienė (nuotoliniu būdu), Stasys Baublys (nuotoliniu būdu), Aistė Žilinskienė (nuotoliniu būdu), Asta Cibienė (nuotoliniu būdu), Jolanta Mažylė (nuotoliniu būdu), Valdas Latoža (nuotoliniu būdu).

Posėdžio pirmininkė – Komisijos pirmininkė Vaiva Žukienė, posėdžio sekretorius – Visuomenės informavimo etikos asociacijos direktorius Viktoras Popandopula.

SVARSTYTA:

1. Diskusija su VRK.

Diskusijos metu buvo aptarti Komisijos ir VRK bendradarbiavimo klausimai, pasidalinta mintimis apie žinomų žurnalistų ir nuomonių formuotojų įtaką rinkėjų motyvacijai politinių kampanijų metu, piliečių teisę reikšti savo įsitikinimus ir politinę reklamą socialiausiuose tinkluose ir pan.

SVARSTYTA:

2. Kiti klausimai.

- Dėl A.R. skundo.

NUSPRĘSTA: atsisakyti šį skundą nagrinėti, kadangi jis nepriskirtinas Komisijos kompetencijai.

- Dėl R.L. skundo.

NUSPRĘSTA: išaiškinti pareiškėjai, jog visuomenės informavimo priemonės turi teisę reikšti (skelbti) įvairias nuomones, o asmenys, turintys kitokią nuomonę, turi teisę kreiptis į visuomenės informavimo priemonių redakcijas, kad būtų paskelbta ir jų nuomonė.

Visuomenės informavimo įstatymas įpareigoja Visuomenės informavimo etikos komisiją rūpintis viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų profesinės etikos ugdymu (VIĮ 46¹ str.3d.1p.). Nagrinėdama skundus dėl galimų Visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimų Komisija neretai turi pastabų ir dėl tų publikacijų, kuriose Kodekso pažeidimų nenustato. Tais atvejais, kai publikacijoje akivaizdžiai priartėta prie pažeidimo ribos, bet pažeidimo konstatavimas dar yra diskutuotinas, Komisija formuluoja individualų kreipimąsi į visuomenės informavimo priemonę, nurodydama spragas ir prašydama užtikrinti profesinės etikos standartų laikymąsi.

Individualus kreipimasis yra svarbus profesinės etikos ugdymo įrankis. Kasmet Komisija išsiunčia redakcijoms ne vieną dešimtį kreipimųsi, atkreipdama dėmesį į pastebėtus trūkumus, kuriuos būtina įvertinti ir taisyti, kol jie nepavirto Kodekso pažeidimais.

Šių metų sausio mėnesį nagrinėdama Kėdainių rajono savivaldybės tarybos nario A.Kižausko skundą dėl Eglės Kuktienės publikacijos „Politiko karjerą baigti nori triskart pakeltu mokesčiu“, paskelbtą laikraštyje „Rinkos aikštė“ ir portale rinkosaikste.lt, nusprendė, kad Kodeksas nebuvo pažeistas, tačiau individualiu kreipimusi informavo redakciją, kad straipsnis stokoja tikslumo. Komisija atkreipė dėmesį, kad publikacijoje, kurioje buvo atsiliepiama į rajono savivaldybės Kaimo reikalų komitete svarstytus siūlymus dėl žemės nuomos mokesčio pakeitimo, nebuvo pateikta informacija apie galutinį Tarybos sprendimą. ,,Komisijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad publikacija portale buvo pateikta jau po savivaldybės posėdžio, ją derėjo papildyti informacija apie Tarybos priimtą sprendimą dėl žemės nuomos kainų“,- teigė Komisija redakcijai išsiųstame individualiame kreipimesi.

Netrukus laikraštis ,,Rinkos aikštė" paskelbė Kristinos Kasparavičės publikaciją „Bandė apkaltinti šmeižtu, bet nepavyko“, kuriame žurnalistė painioja institucijas, kompetencijas ir priimamus sprendimus. Šie netikslumai nėra esminiai, tačiau įneša sumaišties ir vargu ar atsiradę netyčia. Žurnalisto pirmutinė pareiga - pateikti tikslią, nešališką informaciją, todėl bet koks manipuliavimas informacija, ją nutylint ar pasakant tik dalį jos, byloja apie tam tikrą profesionalių įgūdžių stoką ir etikos normų ignoravimą.

Komisija rekomenduoja redakcijos žurnalistams būti atidesniems, laikytis nešališkumo principo ir puoselėti žurnalistinės etikos standartus savo darbe.

Gegužės 28 dieną eidamas 78-uosius metus Amžinybėn išėjo žurnalistikos grandas Laimonas Tapinas. Žurnalistas, rašytojas, Vilniaus universiteto dėstytojas, nuveikęs itin daug reikšmingų darbų žurnalistikai ir šiuolaikinei Lietuvos žiniasklaidai. Žmogus, dėjęs pamatus Lietuvos žiniasklaidos savitvarkos principams ir siekęs, kad etiška žiniasklaida būtų žurnalisto profesinės garbės reikalas.

Laimonas Tapinas buvo vienas iš pagrindinių Lietuvos žiniasklaidos savitvarkos sistemos kūrėjų. 1996 metais buvo priimtas Visuomenės informavimo įstatymas, kuriuo vadovaujantis buvo įsteigta Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija.

Pirmuoju Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos pirmininku 1996 m. rugsėjį buvo išrinktas Lietuvos žurnalistikos centro direktorius, žurnalistas ir rašytojas, humanitarinių mokslų daktaras Laimonas Tapinas, daugiausiai prisidėjęs prie šalies visuomenės informavimo priemonių etinio elgesio normų kūrimo. 1998 metais, pakirstas sunkios ligos, L.Tapinas pasitraukė iš Komisijos pirmininko pareigų.

Neįmanoma pervertinti L.Tapino vaidmens kuriant žurnalistikos etikos principus. Būtent jam vadovaujant buvo sukurtas Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas. Šis Kodeksas iki šiol lieka žiniasklaidos etikos normų pagrindas - po to sekę Kodeksai buvo tik redaguojami atsižvelgiant į laikmečio iššūkius.

Kartu su L.Tapinu Komisijoje dirbę kolegos prisimena jį kaip reiklų, nepakantų atsainiam požiūriui į žurnalistiką profesionalą. Jam rūpėjo žurnalisto garbingumas, pasiruošimas darbui, etiška ir kokybiška žurnalistika. L.Tapinas tikėjo, kad savitvarka gali ir turi reikšmingai prisidėti prie demokratiškos, profesionalios, patikimos žiniasklaidos kūrimo ir puoselėjimo. Deja, netikėta liga privertė šį talentingą žmogų pasitraukti iš aktyvios veiklos.

Už darbą žurnalistas buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko ir ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi, Vytauto Gedgaudo ir Juozo Tumo-Vaižganto premijomis.

2014 metais L.Tapinas tapo pirmuoju žurnalistikos atstovu, kuriam buvo įteiktas aukščiausias Kultūros ministerijos apdovanojimas - Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“.

Visuomenės informavimo etikos komisija (toliau - Komisija) pastaruoju metu sulaukė nemažai skundų, laiškų, kuriuose informacijos vartotojai teigia esantys nemaloniai nustebinti sparčiai plintančia nenormine leksika viešojoje erdvėje. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad šiam piktų ir užgaulių žodžių antplūdžiui, dažnai ir svetima kalba, neatsispyrė ir daugelis Lietuvos žurnalistų, ypač socialinių tinklų asmeninėse paskyrose. Vartotojų nuomone, dažnai kampanijose prieš patyčias dalyvaujantys viešosios informacijos rengėjai visų pirma turėtų rodyti asmeninį pavyzdį - diskutuoti korektiškai, neįžeidinėdami oponentų.

Visuomenės informavimo etikos kodekso preambulėje pabrėžiama, kad didžiausias visuomenės informavimo priemonės turtas yra pasitikėjimas ja, o tokio pasitikėjimo pagrindas - nepriklausomybė, teisingumas, nešališkumas ir profesionalumas. Gerbiantis savo profesiją žurnalistas supranta visuomenės keliamus reikalavimus ir atsakingai vertina savo žodžius, kur jie bebūtų sakomi - žiniasklaidoje, susitikimuose ar socialiniuose tinkluose. Populiarūs žurnalistai socialiniuose tinkluose turi daugybę sekėjų, todėl jų įtaka formuojant tam tikrus elgsenos modelius yra labai didelė. Besikeikiantis, užgaulius žodžius vartojantis viešosios informacijos rengėjas, nori jis to ar ne, skatina neatsakingą, įžeidų kalbėjimą, keiksmažodžių plitimą viešojoje erdvėje. Kita vertus, puoselėti diskusijų kultūrą, kurios dažnai pasigenda tiek vartotojai, tiek ir žurnalistai, geriausia yra rodant asmeninį pavyzdį - įtaigi, argumentuota, taisyklinga žurnalisto kalba bet kurioje auditorijoje visada sulauks daugiau dėmesio ir pasitikėjimo.

Komisija primena, kad Kodeksas įpareigoja viešosios informacijos rengėjus, žurnalistus vengti nepadorių, užgaulių žodžių ir posakių, o reiškiant savo nuomonę viešojoje erdvėje būtina laikytis Kodekso nuostatų.

Kaip karas prieš rusų okupantus suvienijo ukrainiečius. Kaip palaikyti Ukrainos stojo visas pasaulis ir kas labiausiai padeda pabėgėliams. Kaip kūrybinių profesijų žmonės tampa kariais arba vienijasi į savanorių centrus - šios ir kitos istorijos specialiame leidinyje ,,Mes iš Ukrainos!", kurį Ukrainos žurnalistų sąjunga parengė kartu su kolegomis iš Lietuvos. Unikalaus projekto autoriai yra žurnalistai iš Vilniaus, Klaipėdos ir įvairių Ukrainos miestų.

Karas Ukrainoje primena ,,1991 metų sausį, kai tas pats Kremlius, tada dar vadinamas sovietiniu, stengėsi užtildyti Lietuvos balsą, kuri pasiskelbė esanti nepriklausoma," - rašo žurnalistas Domas Šniukas. - ,,Prieš 32 metus Maskva nenorėjo suteikti laisvės Lietuvai, kaip dabar - Ukrainai. Kaip politiniai grasinimai, demagogija ir propaganda nepadėjo, pasiuntė armiją." Bet gi, įsitikinęs autorius, ,,kad ir koks bebūtų imperinis rusijos ir jos propagandos apetitas, Ukraina laimės, o jos žurnalistika įrašys auksinį puslapį į istoriją".

Lietuvos kolegos savo publikacijose pasakoja apie didžiulę paramą, kurią draugiška Lietuva teikia ukrainiečiams. Lietuviai vienijasi ir padeda ukrainiečių šeimoms su vaikais, renka humanitarinę pagalbą. ,,Rytmetis prasideda malda už Ukrainą, diena baigiasi malda už Ukrainą", - rašo žurnalistė Jūratė Mažajeva.

Apie tai, kaip Ukrainos žiniasklaidos žmonės ima į rankas ginklą, kad gintų savo miestus ir kaimus, kaip žmonės įvairiose vietovėse buriasi į savanorių organizacijas, - kolegų ukrainiečių tekstuose iš įvairių Ukrainos kampelių.

Charkivo žurnalistės - dvi jaunos mamos, kurios nuo pirmųjų karo dienų buvo priverstos slapstytis nuo bombardavimo miesto metro, sugebėjo per keletą valandų suorganizuoti blogerius, žurnalistus, savanorius, kad kiekvienas iš jų kovotų savo fronte - skelbtų patikimą informaciją, kovotų su melagienom arba rinktų humanitarinę pagalbą.

Zaporižėje, šoumenas atidarė savanorių centrą ,,Паляниця", kuris renka pinigus karinei technikai bei amunicijai ir jau aprūpino kovotojus keliais šimtais neperšaunamų liemenių. Ivano-Frankivske dizaineriai ir muzikantai siuva miegmaišius. Kirovogrado regione žurnalistai pina tinklus ir ruošia maistą kariškiams.

Ir apie vienybės jėgą - laikraščio ,,Mes iš Ukrainos!" puslapiuose. Šis pavadinimas - neatsitiktinis. Frazė, kurią pirmą sykį videokreipimesi į tėvynainius pavartojo Mikolajivo apskrities karinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas - jau tapo simbolinė. Ją taria vietoj pasisveikinimo, spausdina ant marškinėlių, puodelių ir net ant paso aplankų. O pats Vitalijus Kimas tapo šio baisaus karo superherojumi, rašo žiniasklaida. Straipsnis apie jį taip pat yra laikraštyje. Kaip ir apie dar vienos sparnuotos frazės - ,,Rusų karinis laive, eik..." - autorių, jūrų pėstininką Romaną Gribovą.

Laikraščio skaitytojai gali sužinoti, kaip įforminti materialią pagalbą šalies viduje persikėlusiems asmenims, ką daryti, jeigu vietovėje nėra ryšio, kaip elgtis bombardavimo metu , kaip pagelbėti sau susirgus, jeigu aplinkui nėra medikų.

Šis laikraštis - Lietuvos kolegų dovana mūsų skaitytojams, sako Ukrainos žurnalistų sąjungos pirmininkas Sergijus Tomilenko.

,,Mes dėkingi už iniciatyvą Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkui Dainiui Radzevičiui bei redaktorei iš Klaipėdos Jolantai Beniušytei. Mūsų bendras laikraštis - tai tikras žurnalistų solidarumo ir brolybės įrodymas, - tvirtina Sergijus Tomilenko. - Tai leidinys apie ukrainiečių dvasios jėgą, apie tai, kaip mus palaiko pasaulis ir , be abejo, apie pergalę."

Lietuvos visuomenės informavimo etikos asociacija suteikė finansinę paramą, todėl laikraštis pasieks skaitytojus visoje Ukrainoje nemokamai.

,,Visos žmonių gyvenimo pusės yra svarbios žurnalistikai. Bet svarbiausia - suprasti, kad žmonių gyvenimas ir laisvė yra pagrindinis žurnalistikos objektas. Štai kodėl mes esame kartu su kolegomis ukrainiečiais - nes jie kovoja už žmonių teisę gyventi laisvoje šalyje, už mūsų visų laisvę, "- sako Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

Specialus laikraščio ,,Mes iš Ukrainos!" numerio tiražas - 80 tūkst. egzempliorių. Leidinys platinamas per Ukrainos žurnalistų sąjungos regioninius skyrius ir savanorių organizacijas.

Atsisiųsti leidinį

Visuomenės informavimo etikos komisijos 2021 metų veiklos ataskaita

2021 pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaita

2022-01-25 sprendimas Nr. EKS-01/22

Astos Martišiūtės publikacijoje „Garsiojo vandens kelio Nemunu statyba: valstybė pirko brangią medžiagą, laboratorijoje nustatyta – tai beveik tris kartus pigesnė klintis“ (lrt.lt, 2021-06-20) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 17 straipsnis, nustatantis, jog paaiškėjus, kad visuomenės informavimo priemonėje pateikta informacija yra netiksli arba klaidinga, būtina nedelsiant patikslinti netikslius ir paneigti klaidingus faktus tos pačios visuomenės informavimo priemonės adekvačioje vietoje, be komentarų, o ištaisius klaidas internete, privalu nurodyti, kad kūrinio turinys buvo pakeistas ir (ar) papildytas.

2022-02-08 sprendimas Nr. EKS-02/22

Arvydo Lekavičiaus publikacijoje „Sąmyšis STT. Gali būti užkirstas kelias pamėgtam agentų metodui: teismas kirto jų savivalei“ (lrytas.lt, 2020-11-20) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 8 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi įsitikinti, kad skelbiamos antraštės, anonsinė medžiaga, nuotraukos, grafika, garso ar vaizdo įrašai ir citatos neiškreipia kūrinio ir neklaidina informacijos vartotojo.

2022-02-22 sprendimas Nr. EKS-03/22

Jono Baltakio publikacijoje „Praeities nesuklastosi, pone V.Ridikai“ („Mūsų Ignalina“, 2021-03-13) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 38 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai neturi priminti apie anksčiau atliktą ir prie labai sunkių ar sunkių nepriskiriamą nusikalstamą veiką, už kurią žmogus jau atliko bausmę ir išnyko teistumas, ir 53 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai neturi naudoti visuomenės informavimo priemonės savo privatiems reikalams spręsti bei asmeninėms sąskaitoms suvesti.

2022-03-15 sprendimas Nr. EKS-04/22

Alvydo Ziabkaus publikacijoje „Į skandalingąsias Palangos dušines investavo milijonus eurų, bet jomis nesinaudoja: kas iš tiesų jų šeimininkai?“ („Lietuvos rytas“, 2021-06-26) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 3 straipsnis, nustatantis, jog, gerbdami žmogaus teisę gauti teisingą informaciją, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi skelbti tikslias, teisingas žinias bei įvairias nuomones, o perteikdami įvairias nuomones, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai negali skleisti nuomonių, kurios pažeistų teisę ir etiką, nuomonės turi būti reiškiamos etiškai, ir 6 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis ne mažiau kaip dviem šaltiniais, o nesant galimybės patikrinti skelbiamos informacijos tikrumą ir šaltinius, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai gali skelbti šią informaciją tik tuo atveju, jei delsimas ją skelbti būtų žalingas visuomenei ir jei skelbiamoje informacijoje konkrečiai nurodoma, kad ji nėra patikrinta.

2022-03-29 sprendimas Nr. EKS-05/22

Dianos Krapavickaitės publikacijoje „Ekoagros“ praranda rinką ir švaisto pinigus?“ („Kauno diena“, 2021-07-28) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 17 straipsnis, nustatantis, jog, paaiškėjus, kad visuomenės informavimo priemonėje pateikta informacija yra netiksli arba klaidinga, būtina nedelsiant patikslinti netikslius ir paneigti klaidingus faktus tos pačios visuomenės informavimo priemonės adekvačioje vietoje, be komentarų, o ištaisius klaidas internete, privalu nurodyti, kad kūrinio turinys buvo pakeistas ir (ar) papildytas.

2022-03-29 sprendimas Nr. EKS-06/22

Publikacijoje „Klebonas dr. Nerijus Vyšniauskas: „Mažoji kultūros sostinė – tai Kavarsko žmonių, jo bendruomenių savitumo ir originalumo įrodymas“ (nyksciai.lt, 2022-01-18) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 56 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi nurodyti pirminį šaltinį, jei savo parengtoje viešojoje informacijoje jie pasinaudojo kito žurnalisto ar viešosios informacijos rengėjo parengta ar paskelbta informacija.

2022-03-29 sprendimas Nr. EKS-07/22

1) Viktoro Arbačiausko publikacijoje „Lietuvos sklandymo sporto federacijos nariai pabūgo priimti į savo gretas naują narį – „Prienų aeroklubą“ (kvitrina.lt, 2021-12-16) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 20 straipsnis, nustatantis, jog neigiamai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją, o jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti tame pačiame kūrinyje;

2) Jono Kavaliausko publikacijoje „KAASK atjungė elektros tiekimą Pociūnuose įsikūrusioms įmonėms“ (kvitrina.lt, 2021-12-26) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 20 straipsnis, nustatantis, jog neigiamai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją, o jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti tame pačiame kūrinyje.

2022-04-12 sprendimas Nr. EKS-08/22

Publikacijoje „Radviliškio ligoninėje badu marinami pacientai“ (visuomenesbalsas.lt, 2022-01-07) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 6 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis ne mažiau kaip dviem šaltiniais, o nesant galimybės patikrinti skelbiamos informacijos tikrumą ir šaltinius, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai gali skelbti šią informaciją tik tuo atveju, jei delsimas ją skelbti būtų žalingas visuomenei ir jei skelbiamoje informacijoje konkrečiai nurodoma, kad ji nėra patikrinta, ir 20 straipsnis, nustatantis, jog neigiamai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją, o jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti tame pačiame kūrinyje.

2022-05-10 sprendimas Nr. EKS-09/22

Martyno Vainoriaus publikacijoje „Santykiai Klaipėdos prokuratūroje: bendradarbės vadinamos k***mis ir „klimaksinėmis“?“ (atviraklaipeda.lt, 2022-01-10) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 21 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai savo kūriniuose turi vengti vartoti nepadorių, užgaulių žodžių ir posakių.

2022-06-07 sprendimas Nr. EKS-10/22

Programoje „Ivano šešėlyje | Viada | Lukoil | Tapino tyrimas || Laisvės TV“ (youtube.com, 2022-03-10) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 13 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai privalo rūpintis nepilnamečių apsauga nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio, savo skelbiamojoje informacijoje nesukelti nepilnamečiams sielvarto ar baimės.

2022-08-30 sprendimas Nr. EKS-11/22

Linos Galinytės publikacijoje „Radviliškio rajone – viena po kitos suicidinės mirtys“ (radviliskiokrastas.lt, 2022-03-17) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 40 straipsnis, nustatantis, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai, gerbdami asmens ir jo artimųjų privatumą, neturi minėti pavardžių ar kitokių šį asmenį (ypač nepilnametį) padedančių identifikuoti duomenų, susijusių su savižudybe ar bandymu nusižudyti, ir 41 straipsnis, nustatantis, jog, skelbiant informaciją apie savižudybes ar bandymus susižudyti, privalu pranešti apie esamas emocinės ir psichologinės pagalbos galimybes bei pagalbos sau grupes nusižudžiusiųjų artimiesiems.

2022-09-13 sprendimas Nr. EKS-12/22

Lino Jegelevičiaus publikacijoje „Atsipiskit* nuo Palangos mero ir eikite nachui – jūs mažatikiai ir barbarai“ (palangostiltas.lt, 2022-05-13) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 21 straipsnis, nustatantis, jog taisyklinga kalba, kalbos kultūra yra vienas svarbiausių žurnalisto profesinių reikalavimų, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai savo kūriniuose turi vengti vartoti nepadorių, užgaulių žodžių ir posakių.

2022-10-11 sprendimas Nr. EKS-13/22

Publikacijoje „Antrasis AIDS“: beždžionių raupai labiausiai puola gėjus“ (alfa.lt, 2022-07-31) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 8 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi įsitikinti, kad skelbiamos antraštės, anonsinė medžiaga, nuotraukos, grafika, garso ar vaizdo įrašai ir citatos neiškreipia kūrinio ir neklaidina informacijos vartotojo.

2022-10-25 sprendimas Nr. EKS-14/22

Publikacijoje „Rimtas „bizniukas“ - ir tai ne depas!“ („Žeimenos krantai“, 2022-07-15) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 20 straipsnis, nustatantis, jog neigiamai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją, o jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti tame pačiame kūrinyje.

2022-10-25 sprendimas Nr. EKS-15/22

Jono Petriko publikacijoje „Ištuštino pensininkų sąskaitą ir atšventė pergalę teisme“ (radviliskiokrastas.lt, 2022-06-16) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 20 straipsnis, nustatantis, jog neigiamai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją, o jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti tame pačiame kūrinyje.

2022-10-25 sprendimas Nr. EKS-16/22

1) Publikacijoje „Kraupus radinys Radviliškio miesto parke: Anapilin pasitraukė per Vasario 16-ąją“ (visuomenesbalsas.lt, 2022-02-16) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 42 straipsnis, nustatantis nenaudoti nuotraukų ar filmuotos medžiagos, kurioje pateikiami savižudybės metodo vaizdai, iliustruojantys savižudišką elgesį (pvz., kilpa, vaistai, šaunamasis ginklas ir pan.);

2) Publikacijoje „Radviliškyje mokyklos direktorė neteko sūnaus, o jos anūkai – tėvo“ (visuomenesbalsas.lt, 2022-03-05) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 40 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai, gerbdami asmens ir jo artimųjų privatumą, neturi minėti pavardžių ar kitokių šį asmenį (ypač nepilnametį) padedančių identifikuoti duomenų, susijusių su savižudybe ar bandymu nusižudyti, draudžiama skelbti vaizdo medžiagą, kurioje būtų vaizduojamas savižudybės procesas ar nusižudęs žmogus.

2022-11-22 sprendimas Nr. EKS-17/22

Publikacijoje „Siūlomos kandidatės į administracijos direktores istoriją gaubia kriminaliniai debesys“ („Šilokarčema“; 2022-05-20, 2022-05-24) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 8 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi įsitikinti, kad skelbiamos antraštės, anonsinė medžiaga, nuotraukos, grafika, garso ar vaizdo įrašai ir citatos neiškreipia kūrinio ir neklaidina informacijos vartotojo, ir 20 straipsnis, nustatantis, jog neigiamai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją, o jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti tame pačiame kūrinyje.

2022-11-22 sprendimas Nr. EKS-18/22

Monikos Girdvainės publikacijoje „Nusivylimas dėl gydytojo bendravimo“ („Telšių žinios“, 2022-09-09) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 6 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis ne mažiau kaip dviem šaltiniais, o nesant galimybės patikrinti skelbiamos informacijos tikrumą ir šaltinius, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai gali skelbti šią informaciją tik tuo atveju, jei delsimas ją skelbti būtų žalingas visuomenei ir jei skelbiamoje informacijoje konkrečiai nurodoma, kad ji nėra patikrinta, ir 20 straipsnis, nustatantis, jog neigiamai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją, o jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti tame pačiame kūrinyje.

2022-12-06 sprendimas Nr. EKS-19/22

Tamara Zaiceva, būdama portalo vakarinepalanga.lt redaktore ir tuo pačiu metu – Palangos miesto savivaldybės atstove spaudai, pažeidė Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 23 straipsnį, nustatantį, jog žurnalistai, vykdydami savo profesinę veiklą, neturi teisės prisiimti jokių kitų įsipareigojimų, išskyrus profesinius įsipareigojimus viešosios informacijos rengėjui ir skleidėjui ir, jog žurnalisto profesinė veikla nesuderinama su darbu valstybės ir vietos valdžios institucijose, dalyvavimu politinių partijų veikloje.